Ilgametė mados pasaulio atstovė – žurnalistė, rašytoja, prekės ženklų ekspertė Gintarė Albrechtaitė-Lingienė atsigręžė į savo ankstesnę meninę veiklą – tapybą. Dabarties aktualijas ryškiomis spalvomis bei drąsiais potėpiais vaizduojanti kūrėja savo trečiojoje personalinėje parodoje „Gal tai menas?“ į kasdienybę, rutiną siūlo pažiūrėti kitaip – žaismingai, pasitelkus naivų vaikišką žvilgsnį, fiksuojantį ryškiausias, gražiausias aplinkos spalvas.
Juvelyriški potėpiai
Savo tapybą Gintarė Albrechtaitė-Lingienė vadina juvelyriška, spalvas ir potėpius – tarsi brangakmenių inkrustacijomis. Stebint ir analizuojant formų, kompozicijų ir atspalvių dinamika pasižyminčias tapybos drobes, autorė siūlo pasimėgauti vizualiuoju atpalaiduojančiu ritualu akims, mintims ir sielai. Tyrinėjant detalias abstrakcijas, tapytoja tiki, pailsi mintys, prie rudeniškos pilkumos pripratusios akys tonizuojamos ryškiomis spalvomis, o emocijos tampa pakilesnės, pozityvesnės.
„Mano asmenvardžio inicialai simboliškai koduoja svarbų būdo bruožą. „Gal?“ yra nuolatinė manosios – klausiančios, dvejojančios – asmenybės būsena. Kita vertus, tai visiškai netinka kalbant apie vertybes, kuriomis neabejoju. Niekada neabejoju tuo, ką žymi sąvokos „dukra“, „sesuo“, „žmona“, „mama“. Tai – labai svarbūs mano tapatybės aspektai, praplečiantys šiandien itin garbinamo, vertinamo, aukštinamo ego ribas. Žinoma, ir aš turiu savąjį ego, kurio viena tauriausių ir vertingiausių formų bei išraiškų – kūryba“, – savo parodą apibūdina kūrėja.
Kasdieniai ritualai
„Mano saviraiškos kelias vinguriavo mados, rašymo, tapybos labirintais. Tačiau subrendusi vis daugiau kūrybos įžvelgiu M. Prusto išaukštintuose kasdienos ritualuose. Ir ši paroda gimė iš kartais subtilaus, kartais dramatiško santykio su rutina. Nesu jos patyrusi nykios ar pilkos. Įprastos mano gyvenimo dienos yra tokios, kokias regite šiose tapybos drobėse, – spalvotos, įvairios, dinamiškos“, – kasdienius įkvėpimus akcentuoja Gintarė Albrechtaitė-Lingienė.
Menininkė prisipažįsta, kad gyvenime jai svarbi meilė, santykis su žmogumi apskritai: „Tai – vieni galingiausių įkvėpimo šaltinių kurti ir judėti pirmyn. Svarbus grožis ir estetika plačiąja prasme. Patinka kolekcionuoti inspiracijas, jas inkrustuoti į savo paveikslus. Mano gyvenimo variklis – smalsumas. Visada ieškau prasmės ir tobulumo – mintyse, vaizduose, jausmuose, santykiuose. Savistaba ir savivoka – svarbios mokytojos, neretai vedžiojančios mano ranką ir teptuką. Kalbu apie sudėtingus gyvenimo sprendimus, kurie verčia tobulėti ir kartais įkvepia gražius paveikslus.“
Didžiausia intriga – netikėtumas
Ilgametė mados pasaulio atstovė atskleidžia, kad jai kuriant svarbiausios spalvos: „Savo potėpius vadinu juvelyriškais. Juos sluoksniais inkrustuoju baltose drobėse. Mėgaujuosi teptuko pėdsakų dinamika, žaviuosi harmoningu drąsos ir subtilumo polėkiu. Tyrinėju spalvų kontrastų ir komponavimo galimybes. Intriguoja netikėtumas! Kūryboje itin vertinu sąžiningumą būti ir išlikti savita, unikali, nors tendencijų vėjai blaško... Dar svarbu nepasiduoti vidiniam kritikui, su juo bendrauti diplomatiškai, sąžiningai, pagarbiai.“
Šiandien Gintarės Albrechtaitės-Lingienės kūrybos epicentre – vienas pirmųjų nutapytų paveikslų „Onthephonewithher“. Pamačius jį veikiausiai nekyla klausimo – kodėl: „Jis impozantiškas, jame implikuotos esminės vertybės. Tapyboje kalbu intymiomis temomis, kurių svarbiausia – santykiai. Mėgstu iš vaikystės susigrąžinti naivų žvilgsnį į sudėtingus dalykus – pamėginkite jį atsekti paveikslų kompozicijų ir spalvų siužetuose. Pastaruoju metu vis permąstau visuotines aktualijas: klimato kaitą, gamtos ir pasaulio trapumą bei visa tai apipinantį grožį.“
Pristatytą menininkės parodą galima apžiūrėti viešbutyje „Vytautas Mineral SPA“ Birštone.
