Mados žurnalistės Suzy Menkes ir Giorgio Armani pokalbiai virto išskirtine knyga

Naujasis leidyklos „Rizzoli New York“ pasididžiavimas, kainuojantis 130 eurų – tai 576 puslapių (180 spalvotų, 230 nespalvotų nuotraukų) išskirtinis kūrinys. Tai dar ir bene didžiausios apimties Suzy Menkes gyvenimo darbas bei solidžiausia studija apie Giorgio Armani fenomeną apskritai.

Pirmą kartą per savo karjerą dizaineris Giorgio Armani pasakoja apie save be jokių nutylėjimų.

Pirmą kartą per savo karjerą dizaineris Giorgio Armani pasakoja apie save be jokių nutylėjimų.

„Giorgio Armani“ – tai ir memuarai, ir stiliaus sklaidos studija; tai –  ikonografiškas vieno žmogaus gyvenimo repertuaras ir išskirtinis žvilgsnis į dizainerio gyvenimo būdą. Savo istoriją kūrėjas pasakoja pats, emocionalų, vientisą naratyvą papildydamas gausiomis iliustracijomis. 

Mados kūrėjas visuomet teigė, kad jeigu nebūtų įsimylėjęs mados, veikiausiai būtų režisavęs filmus. Ir knyga tampa šios minties įrodymu – jos istorija intriguoja skaitytoją, siužetas pristatomas dalimis.

Tai tarsi filmas knygos formatu, kur režisierius tampa pagrindiniu aktoriumi, o žodžiai – it scenarijus, kuriame gausu kontrastų: vieša ir privatu, egzotiška ir kasdieniška, juoda, balta ir spalvota; vaikystės prisiminimai persipina su nūdienos aktualijomis... Tekstas ir niekur dar nepublikuotos nuotraukos atskleidžia, kad darbas ir asmeninis gyvenimas šiam italui yra tapęs vieniu, dizaineris itin sklandžiai dėsto tiek savo požiūrį į stilių, tiek į verslą.

O kur dar Giorgio meilė tapybai, architektūrai, gastronomijai, kur jo virpantis jaudulys prieš kiekvieną mados pristatymą, kur jo draugystė su pasaulio įžymybėmis?

Pasakojamos istorijos skaitytoją nukelia į egzotiškus kraštus, kuriuose Armani yra lankęsis, į ištaigingas jo dekoruotas erdves, taip pat perteikia nepažabojamą jo aistrą sportui ir apnuogina mados metrui būdingą jo subtilų ekscentriškumą.

Išskirtinis herojus – išskirtinė ir autorė 

Paryžiaus, Londono, Niujorko mados savaitės neįsivaizduojamos ne tik be garsiausių mados namų kolekcijų ir jų meno direktorių pasirodymo ant podiumo, ne tik be amerikietiškojo „Vogue“ redaktorės Annos Wintour, bet ir be kitų, anot Karlo Lagerfeldo, princų ir princesių, t. y. mados kritikų: Robin Givhan („The Washington Post“), Erico Wilsono („InStyle“), Vanessos Friedman („The New York Times“), Lyn Yaeger („Vogue“) ir, žinoma, Suzy Menkes. Pastaroji žurnalistė savo karjerą pradėjo 1988-aisiais laikraštyje „International Herald Tribune“, vėliau dirbo ir bendradarbiavo su „New York Times“, „Harperʼs Bazaar“, „Condé Nast“, „Vogue“.

„Esu truputį prancūzė, truputį rusė, truputį vengrė, truputį italė, truputį žydė“, – taip savo šaknis apibūdina 71-erių britų žurnalistė. Kultūros ir mados žinių sėmusis Braitone, Paryžiaus aukštosios mados sindikato mokykloje, padirbėjusi asistente Paryžiaus mados namuose „Nina Ricci“, galiausiai Kembridže studijavusi britų istoriją ir literatūrą, Suzy Menkes vis dėlto atsidavė savo aistrai ir pašaukimui – mados žurnalistikai.

Įsidarbinusi „The Times“, čia ji sutiko savo būsimą vyrą Davidą Spanierį, kuris išmokė ją gerbti ir saugoti savo amato reputaciją, todėl Suzy – viena iš nedaugelio mados pasaulio žmonių, kuri nepasiduoda smulkiai korupcijai ir grąžina sistemingai iš mados namų ar viešųjų ryšių agentūrų, dirbančių su garsiausiais dizaineriais, jai siunčiamas dovanas.

Suzy Menkes nė motais autoritetai, kurie pradeda žaisti ne darbais, o tik susikurtu vardu.

Reiklumas, griežtumas, principingumas, objektyvumas – šie bruožai padėjo susikurti autoritetingos žurnalistės įvaizdį. Ji ne iš tų, kurios aklai liaupsina didžiuosius metrus, jai kur kas įdomiau atrasti ir iškelti naujus talentingus mados vardus, nei iš inercijos girti jau karjerą pasiekusius; jai nė motais autoritetai, kurie pradeda žaisti ne darbais, o tik susikurtu vardu. Todėl nieko nuostabaus, kad kažkada sukritikavusi „Versace“ kolekcijas ji mados pasaulyje sukėlė didelį skandalą. Tiesa, savo asmeniniu stiliumi Suzy Menkes nepretenduoja į moterį-dekoraciją, kokia buvo prieš trejus metus jau anapilin iškeliavusi italė Anna Piaggi.  

Išskirtinė dizaino ir gyvenimo filosofija

Giorgio Armani yra „Armani Group“, vienos didžiausių pasaulyje prabangos kompanijų, prezidentas ir vadovas. Gimęs 1934-ųjų liepos 11 dieną ir augęs Italijoje, Pjačencos gyvenvietėje, 1957-aisiais jis metė medicinos mokyklą ir persikėlė gyventi į Milaną, kur dirbo parduotuvėje „La Rinascente“, paskui – pas dizainerį Nino Cerruti. 1975-ųjų liepos 24 dieną jis kartu su gyvenimo ir kūrybos partneriu Sergio Galeotti įkūrė kompaniją „Giorgio Armani S.p.A.“ ir pasiūlė dėvimų drabužių kolekcijas vyrams bei moterims.

Su Sergio, talentingu verslo gyslelę turinčiu architektu, dizaineris susipažino būdamas 32-ejų, ir jų meilės istorija tęsėsi ik pat Sergio mirties 1985-aisiais, kai diagnozuotas ŽIV komplikavosi nepagydomomis formomis.

Prieš tai, 1980-aisiais, Giorgio sukūrė kostiumus kino filmui „Amerikietiškas žigolo“, kurio sėkmė buvo stulbinama ir dizainerį iškėlė į neregėtas aukštumas. 1982-ųjų balandžio 5 dieną žurnalas „Time“ Giorgio Armani portretą publikavo viršelyje, o interviu mados metras atsiskleidė kaip asmuo, turintis išskirtinę dizaino ir gyvenimo būdo filosofiją, – taip jis tapo populiarus visame pasaulyje.

Už kūrybą ir pasiekimus verslo srityje Armani yra gavęs ne vieną aukščiausio lygio apdovanojimą tiek Italijoje, tiek visame pasaulyje. Jo kūrybos parodos pritraukia tūkstančius gerbėjų visame pasaulyje, o viena didžiausių tokių parodų pristatyta 2000-aisiais Niujorko Guggenheimo muziejuje. Ilgai nepripažintas Paryžiuje, dizaineris vis dėlto užkariavo ir šį miestą, kasmet aukštosios mados savaitėje stebinantis kolekcijomis „Armani Privé“.

Armani aktyviai palaiko humanitarinę pagalbą teikiančias organizacijas, tokias kaip „Product RED ir Green Cross International“, tad nieko keisto, kad visas pelnas, gautas iš knygos „Giorgio Armani“ prekybos, bus skirtas organizacijai UNICEF.

O pati šviežiausia naujiena – Giorgio Armani projektas su „La Cinématheque Française“: pristatoma paroda  „Scorsese“, kuri Paryžiuje duris atvers jau spalio 14 dieną ir tęsis iki 2016 m. vasario 14-osios „La Cinématheque Française“ būstinėje. Paroda skirta iš arčiau susipažinti su režisieriaus Martino Scorsese darbais, kurie itin stipriai paveikė „post-new-Hollywood“ kino erą.

Tris dešimtmečius besitęsianti Scorsese bei Armani draugystė paženklinta didelės sėkmės tiek mados, tiek filmų industrijose.

Čia publikuojami asmeniniai režisieriaus kūrybinio proceso archyvai iš Amerikos bei Europos kolekcijų. Ypatingą reikšmę kino menininko filmografijoje turi ir Giorgio Armani kūryba bei pats dizaineris. Tris dešimtmečius besitęsianti Scorsese bei Armani draugystė paženklinta didelės sėkmės tiek mados, tiek filmų industrijose, o 1990-aisiais Martinas Scorsese sukūrė dokumentinį filmą „Made in Milan“, skirtą paties Giorgio Armani garbei.