Madride gyvenanti Vidmantė Bosevičiūtė: „Sunkiausia naujoje vietoje atrasti vidinę pusiausvyrą“
Mados komunikaciją studijuojanti Vidmantė Bosevičiūtė dar visai neseniai labai skeptiškai vertino galimybę gyventi Madride – įsivaizdavo jį kaip didelį, nejaukų verslo miestą. Taip, jis milžiniškas: čia gyvena daugiau žmonių negu visoje Lietuvoje. Tačiau per gana trumpą laiką dizainerė išsiaiškino, kad Ispanijos sostinė labai jauki ir draugiška.
„Persikelti gyventi į naują, svetimą, didelį miestą psichologiškai tikrai nėra lengva, kad ir kaip šauniai tai beskambėtų, – sako Vidmantė, studijas Madride pradėjusi tik spalį. – Pasitaikydavo momentų, kai būdavo sunku ir jausdavausi vieniša, imdavau svarstyti, ar tikrai man to reikia. Bet dabar džiaugiuosi, kad nepasidaviau. Išsiugdžiau kantrybę, įgijau drąsos, atradau daug naujų dalykų ir ėmiau labiau vertinti tai, ko čia pasigendu. Tai ir buvo sunkiausia – naujoje vietoje atrasti vidinę pusiausvyrą.“
Atrastoji Ispanija
Vilniuje augusi, Dailės akademijoje industrinio dizaino studijas baigusi Vidmantė yra laisvai samdoma specialistė, dirba grafinio dizaino srityje, turi klientų Lietuvoje ir Ispanijoje, tad darbo pobūdis leidžia neprisirišti prie vietos. Ji kuria ir savo projektus, o prieš kurį laiką dirbo dizainere LNK televizijos kanalų grupėje. Tačiau visada jos aistra buvo kelionės. „Kada, jei ne dabar, kol esu jauna ir nepriklausoma, turiu judėti tolyn iš komforto zonos“, – šypsosi mergina. Taip kartą ir susikrovė lagaminus, spontaniškai nusprendusi vykti pas draugus į Pietų Ispaniją: „Apsigyvenau neįtikėtinai gražioje vietoje El Canuelo, 20 km nuo Tarifos, dar vadinamos vandens sporto Meka.“
Ispanijoje gyvenimo tempas visiškai pasikeitė. Tiesa, nebuvo lengva išmokti niekur neskubėti, viskuo mėgautis lėtai, susidraugauti su gamta. Net būdavo momentų, kai Vidmantei atrodydavo, jog gamtos prieglobstyje gyventi kur kas sunkiau nei jai įprastu miesto ritmu. Apsistojusi kalnuotoje vietovėje su vaizdu į vandenyną, po truputį išmoko leisti laisvalaikį su knyga laukiniame paplūdimyje, stebėti saulėlydžius ir žvaigždėtą dangų. Susipažino su įspūdingo grožio sodo, vadinamo „Love Garden“, įkūrėja Camino – ją iki šiol laiko savo drauge ir įkvėpėja. Trumpam grįžo į Vilnių įgyvendinti naujų idėjų ir išmokti siūti, bet po kurio laiko suprato, kad ją vėl traukia į antruosius namus Ispanijoje. Darbas nuotoliniu būdu, bendravimas su draugais ispanais, joga, meditacija, skaitymas – taip lėkė Vidmantės dienos prie vandenyno.
Objektai pasakoja istoriją
Svajonė sukurti savo prekės ženklą Vidmantei vis nedavė ramybės, tad ėmė domėtis pasaulyje sparčiai populiarėjančia tvariosios mados kryptimi. „Pradėjusi kurti savo projektą, supratau, kad man trūksta rinkodaros bei komunikacijos žinių, kurios yra neatsiejama prekės ženklo dalis, – pasakoja dizainerė. – Ėmiau svarstyti galimybę dar pasimokyti. Ispanai draugai iškart pasakė: „Madridas kaip tik tau!“ Nors pati kažkodėl visada sakydavau: „Jau į Madridą tikrai niekada nevažiuosiu ilgam...“
Dabar Vidmantė gyvena centrinėje, seniausioje, sostinės dalyje, kurioje pilna turistų, garsių vietų ir architektūros objektų. Nuomojasi erdvų butą iš savo bičiulio architekto Felixo, persikėlusio gyventi į Malagą. Ją labai nudžiugino bute atrastas neperkrautas, minimalistinis aštuntojo dešimtmečio stiliaus interjeras, baltos erdvės, užpildytos meno kūriniais bei detalėmis.
„Tik įsikėlusi supratau, jog nieko keisti nereikės – viskas savo vietose. Tiesa, trūko augalų, tad dabar jais dekoruoju namus, – šypsosi naujoji Madrido gyventoja. – Juose kiekvienas daiktas turi savo vietą, pasakoja tam tikrą istoriją ir yra išties apgalvotas. Toks nesenstantis interjeras leidžia suprasti, jog ne visada verta pasiduoti šiuolaikinėms tendencijoms, kuriant namus geriau rinktis objektus, kurie pasakoja istoriją.“
Pozityvus miestas
Visas dabartinis Vidmantės gyvenimas sukasi pačiame sostinės centre, nes čia gyvena, studijuoja, leidžia laisvalaikį. „Žinoma, dienos ritmas daug intensyvesnis nei Vilniuje ar ant vandenyno kranto – tenka kruopščiai viską apgalvoti, jei nori sklandžiai įgyvendinti savaitės planus. Mano diena prasideda gana anksti, o atsibusti padeda joga. Kartais susiruošiu pabėgioti į šalia esantį didžiulį Casa de Campo parką. Po pusryčių pradedu darbus prie kompiuterio, ruošiuosi vakare vykstančioms paskaitoms universitete. Jos baigiasi vėlai, apie dešimtą valandą. Kadangi mokausi mados komunikacijos, dažnai tenka dalyvauti įvairiuose mados renginiuose. Madride mano dienos trukmė būna ilgesnė, kartais atrodo, jog šis miestas niekada nemiega. Tačiau jis labai jaukus – net nesitikėjau, kad taip greitai prie jo priprasiu. Vietiniai mažai laiko praleidžia namie, net po intensyvios darbo dienos susitinka su draugais centre, neskuba grįžti ilsėtis. Jie ir patys sako, jog poilsį supranta šiek tiek kitaip nei, tarkim, aš.
Nors Madride žmonės labai atviri ir noriai bendrauja, viskas priklauso nuo tavęs: jei esi pozityvi ir visus pasitinki su šypsena, pritrauki naujus žmones – nesvarbu, kuriame pasaulio krašte bebūtum. Atvykau į Madridą visiškai viena, neturėjau nė vieno draugo ar pažįstamo. Tačiau pietiečiai itin šilti ir komunikabilūs. Čia draugų gali susirasti netikėčiausiose vietose: važiuodama metro, bėgiodama parke, vaikščiodama muziejuje, vakarėliuose. Šis miestas išties pozityvus.“
Susirasti bičiulių Vidmantei labai padeda ir ispanų kalbos pagrindai – praėjusią vasarą gyvendama su ispanakalbiais draugais jos pramoko. Tačiau jai to nepakanka, tad nuo rudens žinias kasdien tobulina Valstybinėje kalbų mokykloje. „Ispanų kalba tik iš šalies atrodo lengva, o šiaip yra gana sudėtinga, ypač gramatika. Žinoma, Madridas – labai kosmopolitiškas miestas ir jame puikiai galima susišnekėti angliškai, ypač palyginus su Pietų Ispanija. Bet manau, kad norėdamas pažinti tautą ir integruotis į naują kultūrą privalai bendrauti vietinių kalba. Aš ir pati geriau jaučiuosi, kai sugebu į man užduotą klausimą atsakyti ispaniškai.“
Labai mėgstu Vilnių – tai miestas, kuriame užaugau, bet man norisi augti dar.
Kokia šalis ir aplinka laukia baigus studijas, Vidmantė kol kas nežino. Tiesiog dabar semia įvairias patirtis, mėgina įgyvendinti savo projektą, atranda naujus žmones ir potyrius. Kartais labai pasiilgsta gyvo kontakto su Lietuvoje likusiais geriausiais draugais ir šeima – vaizdo skambučių ne visada užtenka. „Labai mėgstu Vilnių – tai miestas, kuriame užaugau, bet man norisi augti dar, – prisipažįsta. – Bet galbūt po kurio laiko grįšiu atvira, prikaupusi pozityvumo ir gerų emocijų ir pasistengsiu jomis užkrėsti kuo daugiau žmonių. Nes Lietuvoje to tikrai trūksta.“
Ispaniški interjerai
Draugų bei pažįstamų namuose kartais apsilankanti Vidmantė pastebėjo, jog jų interjerai kiek kitokie. Ispanų asmeninės gyvenamosios erdvės dažniausiai įrengtos klasikiniu stiliumi, gausu spalvų, detalių, skirtingų tekstūrų baldų. Svetainė, kaip pagrindinė namų erdvė, dažnai būna dekoruota šeimos nuotraukomis, knygomis, albumais, įvairiais sentimentaliais daikčiukais. Iš pirmo žvilgsnio – jaukus chaosas. Nuomojami butai įrengti standartiškai ir praktiškai – be išskirtinių ypatybių.