Maestro Donatas Katkus džiaugiasi karantinu: „Negraužia sąžinė net ir tingėti“

Visą pasaulį užklupusi COVID-19 viruso pandemija paveikė ne tik šalių ekonomiką, bet ir gyventojų rutiną. Uždaryti oro uostai, atšaukti masiniai renginiai ar nuotolinio darbo ir mokymosi metodai daugeliui sukėlė nemenkų iššūkių, o psichologai jau susirūpinę neigiamų karantino padarinių įtaka žmonių psichinei sveikatai.

Nepaisant nerimo keliančios situacijos, vis daugiau žinomų žmonių ragina visuomenę išlikti ramiems ir į įvestas saviizoliacijos sąlygas pažvelgti teigiamai. Tam pritaria ir vienas žinomiausių dirigentų Lietuvoje, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėjas, Nacionalinės premijos laureatas, maestro prof. Donatas Katkus. 

„Man šis laikotarpis patinka. Svarbiausias dalykas – nedejuoti, nenukabinti nosies, geriau džiaugtis. Bloga nuotaika, nervingumas, pyktis neprideda sveikatos žmogui. Net kai tingite per karantiną, dėl to visiškai negraužia sąžinė, o juk taip visą gyvenimą išgyveni, kad kažko nepadarei, kažko nesuspėjai“, – atvirauja D. Katkus.

77-erių metų maestro kruopščiai laikosi visų rekomendacijų, nes dėl garbaus amžiaus priklauso didelės rizikos grupei. Vyras neslepia, kad pasiilgo teatro ir gyvų koncertų, bet džiaugiasi galėdamas izoliacijoje daugiau laiko skirti mėgstamai veiklai bei naujiems kūrybiniams užmojams.

„Žmogus turi gyventi savo gyvenimą, susirasti savo užsiėmimą, o karantinaa yra labai gera proga susikaupti, susikoncentruoti. Aš turiu tiek daug darbo: rašau ir skaitau daugybę knygų, kurias praleidau neturėdamas laiko paskaityti. Viena iš naujausių atradimų, prof. Roberto Thomo knyga „Gyvenimas susirgus vėžiu ir patarimai, kaip nesusirgti“. Ši knyga moko optimizmo, ji padaro sergantį žmogų normaliu žmogumi. Niekada nereikia savo ligų suabsoliutinti. Ypač senyvo amžiaus žmonėms – nereikia ligų iškelti į viešumą, reikia tyliai savimi rūpintis. Žmogus yra visuma, todėl nepaprastai svarbus yra ir jo gyvenimo būdas. Nereikia būti pesimistams“, – laidoje ragins prof. D. Katkus.

Knygos autorius, Jungtinėje Karalystėje Kembridžo universitetinėje Bedfordo ligoninėje konsultuojantis profesorius Robert Thomas kelis dešimtmečius ieško atsakymo į klausimą, koks gyvenimo būdas onkologine liga susirgusiems pacientams  padeda ne tik kokybiškai gyventi, bet ir suvaldyti ligą. Jis taip pat pabrėžia ir imuninės sistemos svarbą, mat jos pagrindinis tikslas – saugoti žmogaus ląsteles ir organus nuo žalingo išorinio poveikio. Kovojant su vėžiu imunitetui tenka labai svarbi užduotis nužudyti tūkstančius ankstyvųjų vėžinių ląstelių, kurios kiekvieną dieną susidaro mūsų kūne.

COVID-19 virusas – naujas iššūkis viso pasaulio mokslininkams, kurie nors ir sparčiai dirba, tačiau vakcinos, sustabdysiančios viruso plitimą, teks dar palaukti. Prof. Alvydas Laiškonis, vienas iš erkinio encefalito ir ŽIV diagnostikos bei gydymo pradininkų Lietuvoje, džiaugiasi, kad pasaulyje jau septyni centrai pradėję vakcinos tyrimus su žmonėmis.

„Vienas iš svarbiausių uždavinių yra išsiaiškinti, koks yra imuninis atsakas ir kiek laiko jis trunka. Dabar yra žymiai lengviau, kadangi molekulinė biologija leidžia mums labai greitai iššifruoti viruso genomą, nustatyti jo sudėtines dalis, ko negalėjome pasakyti apie ispaniškąjį gripą, siautusį 1918 metais, kurio genomas buvo išaiškintas tik 2005 metais“, – pasakos prof. A. Laiškonis.

Pasaulio mokslininkai vienbalsiai tvirtina, kad imunitetu būtina rūpintis ne epizodiškai, o nuolat, ypač esant tikimybei, kad rudeniui, atšalus orams, prasidės antroji  COVID-19 viruso banga. Pasak prof. A. Laiškonio, svarbu, kad žmonės suvoktų, jog viruso eiga priklauso nuo kiekvieno iš mūsų elgesio, nuo to, kaip laikysimės visų rekomendacijų bei rūpinsimės savo imunine sveikata.

„Mūsų imunitetas yra mūsų mityba, gyvenimo būdas, streso vengimas, normali aplinka šeimoje ir darbe. Mes negalime imuniteto per savaitę nei pakelti, nei sumažinti, tačiau psichologiniai momentai tikrai veikia. Dabar mes tikrai valgome daug perdirbto maisto, todėl ima trūkti reikiamų vitaminų ir mineralų. Koronaviruso pandemijos metu žmonėms sutrinka cinko apykaita, Lietuvoje stinga vitamino D, nes turime per mažai saulėtų dienų, todėl ką galime padaryti, tai praturtinti mitybą maisto papildais“, – laidoje teigs prof. A. Laiškonis.

Siekdami rasti efektyviausią būdą sustiprinti imunitetą, mokslininkai vis dažniau atsižvelgia į augalų gebėjimą valdyti uždegiminius procesus. Būtent augaluose esančios bioaktyvios medžiagos polifenoliai pasižymi antivėžinėmis, antiuždegiminėmis savybėmis. Jie turi tiesioginę sąveiką su žarnyno sveikata, nes maitina, stiprina ir verčia aktyviau darbuotis gerąsias bakterijas, dėl ko gerėja imuninės sistemos veikla ir uždegimo reguliavimas.

Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas nacionalinis „Pomi-T“ tyrimas, kurio metu nustatyta, jog keturiuose visadaliuose produktuose – brokoliuose, granatuose, ciberžolėje ir žaliojoje arbatoje – randami įvairūs polifenoliai aktyvina imuninę sistemą. Tyrimui vadovavęs prof. R. Thomas kartu su komanda įrodė, kad šiuose visadaliuose augaliniuose produktuose esantys įvairūs polifenoliai ir kitos fitocheminės medžiagos, kartu veikia sinergetiškai ir slopina ne tik uždegimą, bet stabdo vėžinių ląstelių augimą ir dalijimąsi, netrukdydami augti sveikoms ląstelėms.

„Aš manau, kad imuninė sistema yra nepaprastai svarbus dalykas. Aš pradedu tikėti ja, nes jau metai, kai kasdien vartoju britų mokslininkų išrastą preparatą. Bet koks vaistas yra chemija, visada ką nors gadinantis, kitaip yra su papildais gautais iš gamtos. Gamta turi vieną keistą dalyką – savireguliaciją. Bet kuriuo atveju, net jeigu susirgsite šita bjauria liga, imuninė sistema apgins nuo jos“, – laidoje atviraus prof. Donatas Katkus.

Atlikėja I. Launikonytė apie judėjimo svarbą: „Žmogus iš prigimties nėra pritaikytas sėdėti“

Gegužės 10-oji – visame pasaulyje minima judėjimo sveikatos labui diena, kurią dar 2000 metais inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija. Ji skirta ne tik visuotiniam fizinio aktyvumo skatinimui, bet ir priminimui apie sveikesnę gyvenseną bei tinkamą savo sveikatos priežiūrą.

Kad žmogaus organizmas tinkamai funkcionuotų ir nuolat atsinaujintų jo sistemos, būtina judėti. Fizinis aktyvumas susijęs su geresniu deguonies pasisavinimu, todėl atliekant pratimus svarbu tinkamai kvėpuoti.

Vokalo pedagogė ir atlikėja Indrė Launikonytė sako pastebinti, kad taisyklingai kvėpuoti moka ne visi. Tam kartais trukdo net ir žmogaus laikysena.

„Šiais laikais  sėdime tikrai daug, bet žmogus iš prigimties nėra pritaikytas tam, jis negali nejudėti, todėl svarbu išmokti sėdint kontroliuoti savo pozą. Aš jau daug metų sėdžiu tik ant pačio kėdės krašto, užimdama 30% jos. Tai leidžia mano nugarai visada išlikti tiesiai ir neužspausti diafragmos“, – laidoje patarimais dalysis I. Launikonytė.

Sportuojant svarbus ne tik taisyklingas kvėpavimas, bet ir žinojimas, kaip taisyklingai atlikti pratimus, tinkamai pasirinkti svorius. Neretai fizinis aktyvumas susijęssu sąnarių skausmais, kuriuos gali išprovokuoti traumos, per didelis kūno svoris ar su amžiumi organizme lėtėjantis kolageno gamybos procesas, sąlygojantis greitesnį sąnarių dėvėjimąsi. 

Kolagenas – siūlo pavidalo baltymas, vienas svarbiausių atraminių tarpląstelinės medžiagos baltymų jungiamuosiuose audiniuose ir epitelio audinio pamatinėje membranoje. Žmogaus atramos ir judėjimo sistemą sudaro ne tik kaulai, bet ir juos jungiančios jungtys – sąnariai.

Pasak mokslininkų, nuo 25-erių metų žmogaus organizme ima lėtėti kolageno gamyba. Mažėjant kolageno greičiau dėvisi sąnarių kremzlės, atsiranda skausmai. Kolageno gausu maisto produktuose, pavyzdžiui, lašišose, raudonos ar žalios spalvos daržovėse, citrusiniuose vaisiuose, bet norint gauti pakankamą dozę šio baltymo, tektų suvalgyti nemenką porciją minėtų produktų, tad gydytojai rekomenduoja mitybą papildyti maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemze“, kurių sudėtyje yra grynos formos pirmo ir antro tipo kolageno bei vitamino C, itin veiksmingo sąnariams ir jų kremzlėms.

„Kolagenas ypač svarbus kiekvienam žmogui, nes visi turime odą, kaulus, sąnarius, nagus. Būtent ši medžiaga padeda rūpintis savimi iš vidaus“, – laidoje atviraus atlikėja I. Launikonytė.

Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – padėka ilgametei legendinės vaistinės vadovei

Nuo 1977 metų šiai vaistinei vadovaujanti Almyra Girdenienė kiekvieną dieną dalijasi gera nuotaika ir naudingais patarimais su kiekvienu vaistinės lankytoju. Čia ne tik veikia šimtmečius menančių eksponatų muziejus, bet ir šiauliečių mėgstama arbatinė, kur vyksta edukaciniai užsiėmimai ir pagal specialius receptus spaudžiamos šviežios sultys, kurioms daržovių iš savo sodo parūpina pati Almyra.

„1870 metais provizoriui Nurokui buvo duotas leidimas Šiauliuose įsteigti trečią vaistinę. Nuo tų metų šiose patalpose vaistinė ir gyvuoja. Savininkai keitėsi, tačiau vaistinė visada priklausė žydų tautybės piliečiams. Nors per karą dauguma vaistinės savininkų šeimos narių žuvo per holokaustą arba pabėgo iš šalies, tačiau ilgus metus kaupti eksponatai išliko čia įkurtame muziejuje. Pavyzdžiui, net 150 metų senumo porcelianiniai indai, kuriuose tais laikais laikydavo vaistines medžiagas, mat jos buvo itin brangios“, – vaistinės istorija ir įdomiais faktais laidoje dalysis A. Girdenienė.

Kaip maestro Donatas Katkus džiaugiasi karantino laikotarpiu bei stiprina savo imunitetą, ką svarbu žinoti apie taisyklingą kvėpavimą ir aktyvią sąnarių veiklą bei pažintis su legendine vaistine Šiauliuose – jau šiandien laidoje „Sveikatos medis“, 15 val. per TV8 televiziją.