„Maestro“ nugalėtojas Dainius Kazlauskas: „Maniau, kad bus tiesiog smagu“
„Šventė! Ir stebiuosi, kaip ta šventė dar nesibaigia, – ką tik prie mašinos užkalbino nepažįstamas žmogus, sako, matė per televizorių, pasveikino laimėjus. Vis dar plaukia žinutės, skambučiai draugų ir kolegų. Tikra šventė visiems“, – linksmai nusiteikęs teatro ir kino aktorius, režisierius Dainius Kazlauskas (50), tapęs LRT projekto „Maestro“ nugalėtoju.
Už vaidmenį ar geriausią spektaklį turbūt tiek negiria ir nesveikina.
Juokas juokais, bet tikrai! Gal kad pirmą kartą dalyvavau televiziniame projekte ir iškart – tokia pergalė. Gavau daug dėmesio – aišku, trumpai jo bus, bet vis tiek smagu.
Kokie buvo argumentai, kad pirmą kartą sutikote dalyvauti televiziniame projekte?
Argumentas buvo vienas – per ilgas užsidarymas dėl karantinų. Anksčiau retai būdavau Lietuvoje – daugiau su aktoriaus ar režisieriaus darbais užsienyje. O dabar čia esu jau beveik pusantrų metų ir kol kas nesiruošiu niekur išvažiuoti. Kartą mane yra kvietę, atrodo, į patį pirmą „Šok su žvaigžde“ sezoną, bet tada negalėjau dalyvauti. O dabar laisvo laiko buvo pakankamai. Ir pati projekto idėja labai patiko. Prisipažinsiu, maniau, kad bus tiesiog smagu, bet tas smagumas greitai virto sunkiu darbu...
Ką turite omenyje?
Įsivaizduokite, kad netikėtai pradedate mokytis naujos sunkios užsienio kalbos. Dirigavimas yra visiškai kita kalba, kitas pasaulis, jame begalė įvairiausių niuansų, subtilybių, paslapčių...
Mano šeimoje visi prisilietę prie muzikos: abu sūnūs lankė Balio Dvariono muzikos mokyklą, mažesnysis dar tebelanko, groja violončele. Žmona Indrutė groja pianinu. Visi – muzikalūs. Aš vienintelis buvau išimtis. Kai Indrutė namuose repetuodavo su mažesniuoju, žiūrėdavau į juos iš tolo gėrėdamasis – kaip jie skaito natas, kaip groja, kokį bendrą skambesį sukuria. Būdavo smagu juos stebėti. Dabar galiu sakyti, kad kiek priartėjau prie jų, nors – dar esu labai toli... Užtat artimieji šįkart galėjo stebėti mane: per finalą prie televizoriaus ekrano susirinko visa šeima – žmona, vaikai, mano uošvė. Kaip krepšinis, futbolas ar olimpiada, taip ir šis projektas – geras, intelektinis, edukacinis – suvienijo šeimą.