Magė Diana Gaičiūnaitė-Dirmė neteko mylimo augintinio: „Jis gyveno neeilinį smauglio gyvenimą“

„Jis gyveno neeilinį smauglio gyvenimą. Jo labai trūksta“, – Žmonės.lt sako D.Gaičiūnaitė-Dirmė ir atskleidžia, kad Princas per savo gyvenimą patyrė ne vieną nuotykį.

Diana prisimena, kad smauglys į jos namus atkeliavo beveik prieš trisdešimtmetį. Moteris pasakoja, kad įsigyti Princą nusprendė, nes prireikė jo pasirodymams.

„Princas buvo mūsų scenos partneris ir kurį laiką dirbo su manimi. Aš šokau tokį arabišką šokį su smaugliu. Tas šokis labai patikdavo žiūrovams. Bet mes dirbome nelabai ilgai. Pastebėjome, kad jis sudėtingo charakterio, nemėgsta artimo bendravimo, tai pagastroliavome šiek tiek ir jį išleidome į pensiją“, – prisiminimais dalijasi pašnekovė. 

Pasak D.Gaičiūnaitės-Dirmės, smauglio charakteris atsiskleidė iškart jį nusipirkus. 

„Prieš tai aš domėjausi ir mačiau tokius gyvūnus pas kitus žmones. Jie buvo ramūs, net flegmatiški, o šis – ne. Kai jį atvežė, mes visi buvome be baimės, aš priėjau prie jo, bet jis iškart pradėjo šnypšti ir visi namiškiai sulipo ant kėdžių, ant sofų. Jis visus stipriai išgąsdino. Tikrai buvo su charakteriu nuo pat mažens, jei kas nors jam nepatikdavo, galėdavo ir įkąsti“, – atskleidžia „DiArchy“ magė.

Diana prisimena, kad pirmuosius metus kartu su karališkuoju smaugliu Princu aktyviai gastroliavo po užsienio šalis. Tuometinis teatro „DiArchy“ narys kartu su Diana pabuvo Kuveite, Katare, Indijoje ir net Japonijoje.

„Jam teko su mumis lėktuvu keliauti net į Tokijų. Tuomet dar nebuvo numatyta sąlygų, kaip tokiems gyvūnams galima keliauti, todėl visiems oro uosto darbuotojams buvo šokas, kad keliauja toks gyvūnas, nenorėjo praleisti. Bet turėjome pasirašytą sutartį, kurią parodėme darbuotojams, sakėme, kad esame artistai, kad važiuojame į gastroles ir mums leido specialioje dėžėje jį pasiimti į saloną, kur buvo atskira zona. Mes vis su mama ėjome tikrinti, kaip jis ten laikosi.

Ir kartą atidarome narvą, o jis išlindęs iš savo dėžutės, tik žiūri į mus. Vos nepabėgo į lėktuvo saloną. Mes greitai jį paėmėme ir įdėjome į tą specialią dėžę. Įsivaizduokit, kokia panika būtų kilusi, jei kas būtų pamatęs lėktuve gyvatę“, – pasakoja D.Gaičiūnaitė-Dirmė.

Puikiai kelionę į Japoniją prisimenanti moteris teigia, kad smauglio nuotykiai lėktuve nesibaigė. 

„Tokijo oro uoste jį sulaikė, Princas praleido keturiolika dienų karantine. Kai jį paleido, mums teko sumokėti už tas dienas 500 dolerių. Tuomet juokais sakėme: „Kur tu buvai, gal penkių žvaigždučių viešbutyje su viskas įskaičiuota“. Žodžiu, nors pradžia buvo nesklandi, po to pusę metų Japonijoje kartu su juo gastroliavome“, – sako pašnekovė. 

Kaip sako pati Diana, po kurio laiko smauglys Princas išėjo į pensiją. Visgi moteris šypsosi, kad savo vienišiaus charakterį Princas išlaikė ir namuose, besiilsėdamas terariume.

„Jis priprato prie rankų, neatakavo be reikalo, bet vis tiek mes saugojomės, žinojome, kad gali kąsti. Kai jis buvo namuose, jam patikdavo vienatvė. Buvo kelis kartus pabėgęs iš terariumo. Kartą jis palindo po lova ir pasislėpė tarp spyruoklių, kol suradome...“ – prisimindama šypsosi ji.

Princas mūsų namuose išgyveno beveik trisdešimt metų, sako, kad jie gyvena ne daugiau dvidešimties.

Pasak Dianos, smauglys mėgdavo pasilepinti smulkiais malonumais. „Mėgdavo ir į vonią eiti pasimaudyti ar karštą dieną pievoje ant saulutės pagulėti. Jam patikdavo tokie dalykai“, – pasakoja D.Gaičiūnaitė-Dirmė.

Paklausta, ar kaimynai neišsigąsdavo po pievą šliaužiojančio smauglio, Diana juokiasi, kad niekam savo augintinio nerodė. „Name gyvename, turime kiemą, tai nerodėme niekam“, – šypsosi ji. 

Tiesa, Diana prisimena draugės reakciją, kai vieną kartą pasiūlė jai kartu eiti pasivaikščioti.  

„Draugei sakiau, einame kartu, aš noriu su smaugliu pasivaikščioti. Ji nustebo, kaip čia bus su tokiu gyvūnu! Išėjome į mišką, paleidau į žolę. Aišku, visada saugai, kad nepabėgtų kažkur, bet jie nėra aktyvūs. Mėgsta sustingti, būti vienoje vietoje, jaučia aplinką liežuviu tikrindami orą. Tokia jų pasaulio patirtis“, – pasakoja D.Gaičiūnaitė-Dirmė.

Šiandien Dianos ir jos vyro Virgilijaus namuose gyvena du šunys ir katė. Pasak pašnekovės, augintinių tikrai užtenka, o naujo smauglio įsigyti moteris neplanuoja.

„Nenorėčiau naujo, nors dabar liūdna ir jautru, kai matau tą tuščią terariumą, be apšvietimo, tamsų. Sunku praeiti ramiai, tokia tuštuma... Bet pasakėme sau, kad daugiau tokio gyvūno neįsigysime.

Kaip ir kiekvieną augintinį, jį reikėdavo labai prižiūrėti, nes jam reikalinga tinkama temperatūra, oro drėgnumas. Princas mūsų namuose išgyveno beveik trisdešimt metų, sako, kad jie gyvena ne daugiau dvidešimties“, – pasakoja ji. 

Diana svarsto, kad Princas taip ilgai išgyveno galbūt todėl, jog jautėsi mylimas. Juk meilė daro stebuklus.

„Labai mylėjome jį, buvome labai pripratę. Aišku, tai nėra toks naminis gyvūnas kaip šuo ar katė, kuris teikia atgalinį ryšį. Jis labiau kaip graži gėlė, kur gali žiūrėti per atstumą, džiaugtis, bet liesti ar kontaktuoti – nereikia. Jis nelabai mėgsta“, – sako D.Gaičiūnaitė-Dirmė.