Magiškai netobula Charlotte Gainsbourg

Maža pasakyti, kad ji – pripažinta nuo Kanų iki nepriklausomų kino festivalių, išleidusi 4 albumus. Mylima kino dievų, kurie gyvi įtraukiami į enciklopedijas ir chrestomatijas, aktorė. Didžianosė 43 metų prancūzė, trijų vaikų motina nebijo šokiruoti ir tuo traukia.

Pasirodydama Kanuose labai nėščia, perregima palaidine, apnuoginančia pilvą. Prisipažindama, jog yra tikinti, – tai nemadinga liberalioje visuomenėje. Atvirai kalbėdama apie motiną, tėvą ir savo sielos chaosą. („Aš – ta tyli kiaulė, kuri knisa gilią šaknį. Aš – pamišusi. Aš – beprotė. Esu, kokia esu.“) Gal iš tiesų, kai suvaidini įkūnytą blogį (Gainsbourg personažas Larso von Triero „Antikriste“ vardo neturi, tiesiog Ji) ar pabūni per žingsnį nuo mirties (2007 m. Charlotte pateko į ligoninę – kraujas išsiliejo į smegenis, prireikė skubios ir rimtos operacijos), perregimi drabužėliai nebešokiruoja. Ir pats baimės jausmas kažkaip pasikeičia. „Anksčiau labai drąsiai elgiausi gyvybės ir mirties klausimu. Bet kai viskas nutiko, buvau stipriai išgąsdinta. Kol buvo atliekami tyrimai, galėjau galvoti tik apie muziką, jos ritmą ir chaotiškumą.“

Tėčio dukra

Jeigu reikėtų pradėti Charlotte istoriją nuo tėvų, nebaigtum be poros knygų. 

Jeigu reikėtų pradėti Charlotte istoriją nuo tėvų, nebaigtum be poros knygų. Dinastiniai klausimai išvis aprėpia daugiau nei Gainsbourg’o–Birkin liniją: Charlotte senelė – aktorė Judy Campbell, seserys ir broliai sukasi kino industrijoje, dėdė, mamos brolis Andrew Birkinas, – režisierius. 

Serge’o Gainsbourg’o – didžiausios praėjusio amžiaus pabaigos prancūzų popmuzikos žvaigždės, ir Jane Birkin – legendinės atlikėjos, aktorės ir tiesiog moters, audringas romanas truko 12 metų, o po jų skyrybų 1980 m. vienintelė poros dukra liko gyventi su tėvu Paryžiuje.  

TAIP PAT SKAITYKITE: Mėlyno kraujo ateivė Tilda Swinton

Būdama trylikos su juo įrašė pirmąją dainą „Lemon Incest“, jis specialiai parašė scenarijų ir pastatė filmą „Charlotte for Ever“ – „Šarlotė visiems laikams“. Taip vadinosi ir pirmoji kompaktinė plokštelė, kuriai dainas sukūrė tėvas.

Šiandien Charlotte rūpinasi Serge’o namu Verneuil gatvėje Paryžiuje. Viskas, kas jame yra, nepaliesta jau 20 metų. Nuo pat Gainsbourg’o mirties. Dukra ketino įrengti ten muziejų, tačiau sako supratusi, jog nenori, kad ten eitų žmonės, trokštantys viską žinoti apie jį. „Jie ir taip viską žino. Man reikia, kad kas nors liktų man pačiai. Taip, tai egoistiška. Bet tai vienintelė vieta, kur galiu pabūti viena su savo atsiminimais apie jį.“ 

Ar norėtų jame gyventi pati? Tai būtų per daug sunku emociškai. Pakanka jau kad nuolatos čia ateina (pačios aktorės namai netoli Verneuil). Ateina tiesiog pasėdėti, nes kapinės – tai per daug vieša, o šalia Gainsbourg’o kapo – visada minia. 

Charlotte yra sakiusi, jog gyventi su menininkais ar gimti tokioje šeimoje, kaip jos, – jau bausmė!

Charlotte yra sakiusi, jog gyventi su menininkais ar gimti tokioje šeimoje, kaip jos, – jau bausmė! O vienas iš klausimų, kuriuos norėtų užduoti tėvui, jei kokiu stebuklingu būdu per spiritizmo seansą iškviestų jo sielą, būtų – kodėl jie su Jane taip skubėjo tuoktis ir gimdyti vaikus. Tačiau šansų nėra: Gainsbourg – tikintis žmogus ir neprasideda su anapusinėmis jėgomis. 

Iš Jane naudos čia mažai. „Kai pradedu kalbėti apie tėvą ir jų šeimyninį gyvenimą, ji puola į depresiją ir pradeda rėkti. O aš, nors ir esu beprotė, visai nenoriu jos raminti ir sakyti, kad ji – geriausia. Visam pasauliui Jane Birkin – talentinga ir pribloškiama moteris. Bet man ji – mama. Žinau apie ją daugiau nei tas visas pasaulis, todėl kam visos tos tiesos paieškos, „kas kaltas?“ ir „ką daryti?“ O ir antroji pusė, kuri privalėtų dalyvauti tokiame pokalbyje, jau seniai kitame pasaulyje.“

Žvaigždė Trierui 

Vyrai, svarbūs jos gyvenime, turi įprotį kurti filmus apie ją: iš pradžių – tėvas, paskui – gyvenimo draugas... Praėjus 15 metų po „Šarlotės visiems laikams“, išėjo Yvano Attalio juosta „Mano žmona yra aktorė“. Aktorę, vardu Šarlotė, vaidino Gainsbourg, jos partnerį Yvaną – Yvanas Attalis... Jis filmavo ją dar vienoje juostoje „Jie susituokė ir susilaukė daug vaikų“. Tiesa, pora tikina, jog abi jos – ne biografinės. Jų gyvenimas anaiptol ne toks spalvingas, kaip kine. 

Daugiau kaip 35 filmai, lygiai tiek pat visiškai skirtingų personažų. Apie amplua nėra kaip klausti – panašu, kad ji galėtų suvaidinti net spintą

Be tėvo ir vyro, režisierių, kurie trokšta Charlotte, sąrašas – kaip iš kultinio nekomercinio kino almanacho. Alejandro Inarritu, Agnes Varda, Franco Zeffirelli, Toddas Haynesas – visiems reikėjo ir reikia Charlotte! Andrew Birkinas filmavo dukterėčią kaip paauglę, kuri, nenorėdama atsidurti prieglaudoje, palaidoja betone motinos kūną – taip niekas nesužinos, kad ji mirusi; Trieras įžvelgė Charlotte pirmykštį moters įkūnytą chaosą ir blogį; Zeffirelli – tobulą moteriškumą: mažai yra aktorių, galinčių taip įkūnyti Džeinę Eir. „Man patinka vaidinti personažus, kurie visiškai kitokie nei aš. Taip galiu pasislėpti už jų“, – sako aktorė. 

TAIP PAT SKAITYKITE: Marina Abramovič: menininkė, vilkinti „Givenchy“

Ir vis dėlto kiekviena aktorė turi „savo“ režisierių. Talentingajai prancūzei savu tapo depresyvus ir fobijų apsėstas („Aš bijau visko, išskyrus statyti filmus“) danas Larsas von Trieras. Gainsbourg pati jam pasisiūlė ir sutiko vaidinti bet ką...

Rengdamasi „Antikristui“ Charlotte valandomis žiūrėjo Andrejaus Tarkovskio „Veidrodį“, Lilianos Cavani „Naktinį portjė“ ir paties Triero filmus, klausėsi psichoterapijos paskaitų, dirbo su dresuotais gyvūnais stovykloje Čekijoje. Rezultatas – Geriausios aktorės titulas Charlotte ir dar viena Kanų nominacija Trierui. 

O dar Charlotte sako, kad suvaidinti Ją buvo geriausias būdas pasveikti po galvos operacijos ir atsikratyti potrauminio šoko. „Trieras kapsto taip giliai, gilinasi į ribinius dalykus, jog turi pamiršti save. Be to, jis yra labai pažeidžiamas. Mačiau labai nepasitikintį savimi žmogų ir dar labiau besijaudinantį dėl savo sveikatos nei aš!“.

TAIP PAT SKAITYKITE: Yayoi Kusama: populiariausia 2014-ųjų menininkė arba princesė ant žirnių

Nenuostabu, kad 2009 m. Kanuose aktorė ir režisierius buvo sužavėti vienas kito. Nenuostabu ir tai, kad po „Antikristo“ Charlotte suvaidino „Tėve mūsų, kuris esi medyje“ – kalėdinėje prancūzų ir australų juostoje: kad ir kaip juokautų apie atmosferą, vyravusią filmavimo aikštelėje, dvasinės reabilitacijos, matyt, reikėjo. Tačiau vis tiek galiausiai sugrįžo pas Trierą...

Kam patinka Gainsbourg?

Pirmiausia – dizaineriui Nicolas Ghesquiere’ui, pasirinkusiam Charlotte savo mūza. Ir drauge. Tiesa, tuomet, kai jis susižavėjo aktore, tebebuvo „Balenciaga“ meno vadovu, o po to, kai su šiais mados namais jo keliai išsiskyrė, perėjo į „Louis Vuitton“.

Dizaineris pamatė Charlotte Kanuose – ji tada vilkėjo Yves’o Saint Laurent’o suknelę, auksinę, per vieną petį. „Šiandien bet kas pasakytų: „Ooo! Tai vintažas.“ O tada ji buvo visiškai iškritusi iš laiko konteksto, ji netiko Kanams ir jų publikai. Tačiau taip tiko man. Pagalvojau: ji gali vilkėti tai ir atrodyti taip puikiai? Noriu rengti šią moterį!“ – aiškino dizaineris savo sprendimą.

Nicolas noras pildosi. Sakoma, gerokai prieš pasirodant „Balenciaga Paris“, pirmiesiems mados namų kvepalams po 55 metų pertraukos, jis žinojęs, kad labiausiai našlaičių, pačiulių ir kedrenių aromatas tiks Charlotte. Moteriai, kuri jaunystėje siaubingai graužėsi dėl savo veido, negyvų plaukų, iš motinos paveldėto kūno, kurį ji vadino nevykusiai sudėtu ir plokščiakrūčiu; dėl pabrėžtų skruostikaulių, žydiškos nosies ir burnos, kuri atrodė specialiai sukurta cigaretei laikyti. Kaip sakė Charlotte, „buvau visai nepanaši į Julią Roberts“. Tik kam reikalinga antroji Roberts, jei gali būti vienintelė Gainsbourg?! 

Antra vertus – Ghesquiere’as tiesiog vienas iš tų, kurie įkliuvę į magiškąjį Charlotte voratinklį kaip senuose prancūziškuose romanuose. „Man ji – tikro talento vizija, simbolis. Tikro grožio – taip pat. Svarbu viskas, ką ji daro kiekvieną akimirką.“  

Iš pirmų lūpų

4 Charlotte Gainsbourg citatos apie... 

...motiną. „Mama visada buvo nervų kamuolys. Neprisimenu jos patenkintos ar atsipalaidavusios – visada įsitempusi. Galbūt dėl mūsų su tėvu – buvome it vaikai, kuriuos reikia prižiūrėti. O dar ji turėjo visada gerai atrodyti, juk apie tėtį nuolat kas nors sukdavosi, o ir populiarios aktorės statusas įpareigojo. Tai štai mama buvo tiesiog mama.“

...tėvą. „O jis buvo šventė, tiesiog Kosmosas. Daugiau nei tėvas. Jis viską darė taip, kad jauteisi vienintelis žmogus, su kuriuo kalbasi šitas keistuolis, pasaulyje. Ir tik tau atskleidžia neįtikėtinas paslaptis. Mes užrašydavome jas, užkasdavome kieme po medžiais arba slėpdavome šiukšlių kibire. O paskui iškilmingai sudegindavome ir eidavome miegoti.“

...vaikus. „Negaliu jiems dovanoti to, ką man davė tėvas. Su jais tik mėtau strėlikes ir pramogaujame atrakcionuose. Daugiau – nieko beprotiško. Tačiau, patikėkite, tai man labai daug. Aš beprotiškai bijau aukščio ir greičio. Vieną ratą amerikietiškuose kalneliuose dar galiu išlaikyti, tačiau tik užmerktomis akimis.“

...virtuvę. „Mėgstu pakalbėti apie maistą. Naminį. Mūsų šeimoje būna du pusryčių variantai: prancūziškas ir amerikietiškas. Prancūziškas – traškūs raguoliai su džemu ir sviestu ar žemės riešutų sviestu. Amerikietiškas – blyneliai. Su tais pačiais pagardais. Kartais mums nusibosta ir viena, ir kita ir valgome dribsnius su pienu. Tikrai, tikrai.“