Magiškas motinos ir kūdikio ryšys

Žmogaus radimasis – neprilygstamas vyksmas. Tad jeigu tik kiekviena moteris suprastų, kad per devynis mėnesius jos pilve susiformuoja tai, kam sukurti prireikė milijardų evoliucijos metų, suvoktų, kokiame ypatingame procese dalyvauja. Todėl moters dvasinė būsena tuomet, kai ji ryžtasi turėti kūdikį, yra neapsakomai svarbi. Nuostabu, jei vaikelis laukiamas. Deja, taip būna ne visada. Nes yra tokių, kurioms „vaikas būtinas“, kitos netyčia „įklimpo“, trečios paniškai jų turėti bijo, bet „juk reikia“...

Vaisius taip pat „minta“ ir motinos mintimis, jausmais bei emocijomis.

Kaip emocijos paveikia vaiką

Besiformuojanti žmogiška esybė su išoriniu pasauliu susipažįsta labai anksti. Ją fiziškai maitina motinos kraujotakos sistema, tačiau vaisius taip pat „minta“ ir motinos mintimis, jausmais bei emocijomis. Jeigu būsima mama nuo pat pradžių švelniai kalbina kūdikį, įsivaizduodama, kaip mažylis įsitaisęs jos pilve, jeigu šalia yra mylimas ir palaikantis vyras, šiltų emocijų banga tikrai pasiekia ir kūdikį.

Mokslo tyrimais įrodyta, kad tada, kai jaučiamės mylimi ir esame apsupti draugiškos aplinkos, atsiveriame tiesiogine šio žodžio prasme, nes kūnui – nuo ląstelių iki raumenų – nereikia įsitempus budėti, susitraukti ir užsidaryti. Ir atvirkščiai, jei aplinka šalta ir bauginanti, išorinis spaudimas neišvengiamai veikia ne tik motiną, bet ir vaisių, jam persiduoda sunkios mintys, nemalonūs vaizdiniai ir baimė įsitvirtina vaikelio pasąmonėje. Pilve gyvenantis mažylis jaučia, kad aplink vyksta kažkas negero, pradeda bijoti.

Įtampa atima labai daug energijos – užuot panaudota džiaugsmingam laukimui ir gyvybinėms jėgoms stiprinti, ji švaistoma nerimui ir baimei. Nustatyta, kad nuo emocijų, patiriamų įsčiose, priklauso ir gimdymo eiga. O aplink kaklą apsisukusi virkštelė, ilgas, ištęstas gimdymas dažnai yra tarsi savotiškas apsisprendimas „negimti“, nes nėra ko skubėti į nelaukiantį pasaulį.

TAIP PAT SKAITYKITE: Krikštynų tradicijos, papročiai ir apeigos

Kaip išnaikinti emocinius randus

Ar galima kaip nors panaikinti nėštumo metu vaikui padarytą žalą. Teigiama, kad nemažai atitaisyti gali rūpestinga pirmųjų mėnesių priežiūra, švelnumas ir šiluma, meilė bei globa. Motinos prisilietimas naujagimiui svarbus kaip oras. O nuo to, koks jis – meilus ar tik iš pareigos – priklauso kūdikio emocinė būsena ir visa ateitis. Jeigu nuoširdaus artumo nėra, suaugę tokie žmonės dažniausiai tampa kitų aukomis arba, atvirkščiai, patys pasižymi didesne agresija, pykčiu, yra įžūlūs, nepaiso asmeninės erdvės ribų, kartais atsiriboja nuo visų, kitaip sakant, bijo žmonių. Todėl psichoanalitikai visada psichologinių sutrikimų atvejais ieško bet kokio sutrikimo šaknų, pačių ištakų.

Ezoterikos požiūris

Dvasiniai mokytojai ir besidomintieji dvasiniu gyvenimu jums pasakys, kad motinos ir vaiko dvasinis ryšys užsimezga nuo tos akimirkos, kai kiaušialąstė apvaisinama. O aktyviai į naujos esybės formavimą vaiko siela įsijungia kiek vėliau. Nors visada būna kažkur visai šalia, į kūną įeina, kai susiformuoja centrinė nervų sistema. Svarbus sielos uždavinys – sujungti dvasios ir fizinį pasaulius. O be kūno to padaryti neįmanoma.

Vaikai serga ne savo ligomis, o jas nulemia tėvų elgesys ar pamokos, kurias jie turi išmokti. Todėl mažyliai neretai suserga tada, kai mamos turi problemų.

Vaiko ir motinos dvasiniai pasauliai nėra pavaldūs vienas kitam, kita vertus, vaiko ir motinos sielas sujungia vienas kvėpavimas, bendra nervų sistema, be to, kurį laiką jos dalijasi tą patį astralinį kūną, kurie atsiskiria tik apie tryliktuosius vaiko gyvenimo metus. Todėl sakoma, kad vaikai serga ne savo ligomis, o jas nulemia tėvų elgesys ar pamokos, kurias jie turi išmokti. Todėl mažyliai neretai suserga tada, kai mamos turi problemų arba neskiria pakankamai dėmesio savo vaikams. Šios dvi sielos glaudžiai susijusios, darniai bendradarbiauja, tačiau yra atskiros. Viena aktyvi, kita – pasyvi.

Jei nėštumas buvo sunkus, stresas ir kiti nemalonūs mamos išgyvenimai „įsirašo“ kūdikio sieloje. Jam tai bus pirmoji informacija apie materialųjį pasaulį, kuri darys įtaką tam, kaip vėliau supras harmoniją, pasaulį ir kokią vietą jame skirs sau.

• Jei moteris išgyveno neigiamus jausmus, vaikui pasaulis atrodys priešiškas, kupinas pavojų.
• Jei mama smarkiai nerimavo, vaikelis bus tikras nervų kamuolys.
• Be to, nepamirškite, kad jau įsčiose vaikelis žino, ar yra mylimas, ar ne.
• Jei mama norėjo vaisiaus atsikratyti, nešiojamo kūdikio pasąmonėje susiformuoja suvokimas, kad yra nelaukiamas, nenorimas, nemylimas. Dėl to ateityje jį gali kamuoti nepaaiškinama agresija arba baimė. Tokie žmonės dažnai nekenčia gyvenimo.
• Siela susirenka ir saugo visis įspūdžius, tad nemalonią patirtį ištrinti sunku, tačiau bent jau galima sušvelninti ir sumažinti sielos kančią.

TAIP PAT SKAITYKITE: Stebuklingas gimimo momentas. Kaip ateitį lemia tos akimirkos gamtos reiškiniai?