Maistą ruošia vaikai: kas jiems įdomu skirtingame amžiuje
„Mano vaikai visada žino, jog mane suras virtuvėje, todėl dažnai ten užsuka“, – šypsosi Renata Ničajienė, kulinarinių knygų autorė ir tinklaraščio sezoninevirtuve.lt įkūrėja. Nuo pat mažens jos vaikai virtuvėje nėra svečiai, mat dažnai užbėgdavo pas mamą, besisukiojančią prie viryklės.
Pašnekovė prisipažįsta, kad šiandien neįsivaizduoja savęs plušančios virtuvėje be vaikų, skubančių į pagalbą ir turinčių begalę naujų idėjų. Todėl ilgai negalvojusi ji sutiko prisijungti ir prie socialinio prekybos tinklo „Rimi“ projekto „Šeimos pietūs“, skirto paskatinti šeimas daugiau laiko praleisti kartu gaminant maistą.
Pasak pašnekovės, tai ne tik smagus užsiėmimas visai šeimai, savarankiškumo pamokos, bet ir būdas paskatinti vaikus valgyti įvairesnį ir sveikesnį maistą.
Jai antrina ir kita projekto partnerė, vaikų psichoterapeutė Goda Bačienė, sakydama, kad virtuvė gali virsti tikra gyvenimo laboratorija, kupina veiksmo, emocijų ir bręstančiam žmogui svarbių patirčių.
Šįkart pašnekovės dalijasi patarimais, kaip sudominti maisto gaminimu įvairaus amžiaus vaikus.
Gyvenimo laboratorija virtuvėje
Anot vaikų psichoterapeutės G. Bačienės, virtuvė yra ta vieta, kurioje vaikui galima perduoti labai daug žinių. Juk maisto gaminimas apima pačius įvairiausius mokslus – nuo biologijos, fizikos ir chemijos iki istorijos, kultūros, ekonomikos.
„Gamindami maistą mes skaitome, perkame, planuojame, matuojame, daliname, maišome, kepame, puošiame, uodžiame, ragaujame. Tokiu būdu kartu leidžiant laiką atsiranda daugiau erdvės ir pasipasakojimui, svarbių temų aptarimui. Virtuvė – tai tikra gyvenimo laboratorija, kurioje patiriama daug veiksmo ir emocijų“, – sako G. Bačienė.
Taip pat skaitykite: Patarimai apkūnioms moterims: kaip atrodyti stilingai per karščius
Paklausta, kada vaikus jau galima kviesti gaminti kartu, specialistė siūlo tai padaryti iškart, kai tik jie pradeda domėtis šia veikla. Ir kam delsti? Juk jau vienerių metų vaikai gali paspausti mygtuką ir ką nors įjungti, suberti produktus, uždengti ar atidengti indus, atidaryti spintelę.
„Mažiesiems pagalbininkams patikint tokius epizodinius darbelius pradedamas koncentruoti jų dėmesys, pastabumas, o vėliau jiems galima skirti ir sudėtingesnius užduotis virtuvėje: puošti, smulkinti, formuoti, dengti stalą“, – sako G. Bačienė.
Mažiausiems – nuo daržovių plovimo iki kokteilių plakimo
Paklausta, kokius darbus virtuvėje galima patikėti patiems mažiausiems, R. Ničajienė pasakoja, kad jau trimečių vaikų prašydavo nuplauti daržoves ir vaisius. Kad galėtų patogiai darbuotis, jie pasilypėdavo ant specialaus suoliuko ir lengvai pasiekdavo virtuvės kriauklę. Nors paskui visur telkšodavo balos, tačiau mažųjų džiaugsmui nebūdavo ribų.
„Vėliau, jau kiek paaugus, kai vaikai geba ilgiau išlaikyti dėmesį prie vieno darbo ir atlikti sudėtingesnes užduotis, jiems galima patikėti iššluostyti indus, suplėšyti salotų lapus salotoms, sulaužyti sausainius gaminamam „Tinginiui“, taip pat – paserviruoti stalą“, – pasakoja R. Ničajienė.
Pasak jos, didžiausiu atradimu mažiausiems gali tapti kokteilinė. Kai vaikai suprato, pasakoja Renata, kaip greitai ir lengvai patys gali susiplakti savo mėgstamus kokteilius su įvairiais vaisiais, uogomis, sultimis, pienu, jogurtu, jie nepaleido jos iš rankų. Tokiu būdu galėjo pasireikšti ir jų fantazija.
Vyresniems – sudėtingesni darbai
R. Ničajienė pasakoja, kad vyresniems vaikams, pavyzdžiui, pradinukams, jau galima patikėti ir daržovių skustuku nuvalyti morkas ar bulves.
Pašnekovės teigimu, patys mažiausieji dažniausiai labai mėgsta valgyti blynus, todėl jie tikrai apsidžiaugs, gavę užduotį užmaišyti blynų tešlą. Be to, ir pačių užmaišyti blynai bus skanesni.
Taip pat skaitykite: 15 faktų apie greitąjį maistą. Ar vis dar troštate to, ką matote paveikslėlyje?
Vaikams labai patinka sausainiai. Jiems smagu juos ne tik valgyti, bet ir kočioti tešlą, spausti formeles. Prieš kiekvienas Kalėdas Renatos šeima tradiciškai kepa įvairiausių formų imbierinius meduolius.
„Aš paruošiu tešlą, o dukra spaudžia formelėmis sausainius bei dekoruoja juos saldžiu glajumi ir pabarstais. Jų kepimas mūsų namuose tikra šventė. Prasidėjus Adventui dukra nuolat klausinėja, kada kepsime kalėdinius sausainius“, – šypsosi pašnekovė.
Paaugliams gaminimas turi teikti malonumą
Vieningai sutinkama, kad maisto gaminimas yra svarbus įgūdis, ruošiantis savarankiškam gyvenimui atskirai nuo šeimos. Todėl paauglius, kurie nerodo susidomėjimo maistu, verta paskatinti įpareigojimais kartą per savaitę paruošti kokį patiekalą.
„Jiems gali būti patikėta pareiga ir padėti virtuvėje jaunesniems broliams ar seserims. Tačiau darbą virtuvėje svarbu suorganizuoti taip, kad gaminimas teiktų malonumą, dėkingumą, skatintų jų smalsumą ir dalinimąsi žiniomis“, – sako G. Bačienė.
Beje, R. Ničajienė pastebi, kad vaikams labiausiai patinka gaminti tą maistą, kurį jie mėgsta patys. Itin picą mėgstantis jos paauglys sūnus ją išsikepa savarankiškai, kaip ir meksikietiškas kesadilijas ar makaronų patiekalus.
„Šiuo amžiaus tarpsniu svarbu „neatmušti“ paaugliams noro gaminti ir leisti kuo daugiau laiko praleisti virtuvėje, nors po jų darbų virtuvė gali atrodyti „kaip po karo“, – priduria pašnekovė.
Taip pat skaitykite: Imbiero galia: padeda lieknėti ir stiprina sveikatą