Makaliaus atostogos Maldyvuose: rojaus kampelis, į kurį patekti nereikia milijono

„Daugelis žmonių mano, kad į Maldyvus galima vykti tik į prabangius kurortus, su mylimu žmogumi, gyventi namelyje ant vandens ir viskam išleisti mažiausiai 10 tūkst. eurų. Tai netiesa – aš už savo atostogas mokėjau septynis kartus mažiau ir pamačiau gerokai daugiau, nei paprasti atostogautojai, gyvenantys viename uždarame kurorte privačioje saloje ir niekur iš ten nekišantys nosies“, – Žmonės.lt sakė R.Širvinskas.

Prieš kelerius metus Maldyvuose buvo leista įkurti svečių namus vietinėse salose, iki tol apsistoti vietinėje saloje turistui nebuvo galima. Arčiausiai oro uosto ir labai greitai išpopuliarėjusi tarp pigių kelionių medžiotojų yra Maafushi sala, joje priskaičiuojama jau kelios dešimtys svečių namų.

Saloje labai tvarkoma aplinka, žmonės itin draugiški. „Dabar yra geriausias metas aplankyti vietines Maldyvų salas, nes gyventojai nepavargę nuo turistų, su jais elgiasi labai draugiškai, nuolat sveikinasi, neapgaudinėja, nesukčiauja, saloje nėra vagysčių, nors ir yra kalėjimas“, – įspūdžiais dalijosi R.Širvinskas.

Pasak jo, salose dėl vietinių gyventojų tikėjimo negalima maudytis su bikiniais, tačiau čia rasta išeitis: gražiausias salos Maafushi paplūdimys su į vandenyną nusvirusiomis palmėmis aptvertas palmių lapų tvora ir ten maudytis gali tik turistai, beje, išsirengę taip, kaip mums ir yra įprasta maudytis.

„Gyvendamas vietinėje saloje ne tik sutaupiau labai daug pinigų už privačius kurortus, bet ir turėjau galimybę kasdien plaukti vis į kitą uždarą kurortą ir ten praleisti visą dieną nuo ryto iki sutemos – o temsta Maldyvuose 18 valandą visus metus“, – pasakojo Makalius.

Daugelis paprastų ir prabangių kurortų, kuriuose nakvynės kainos prasideda nuo 1,5 tūkst. eurų, priima turistus vienai nakčiai už tam tikrą įėjimo mokestį į salą. Už tą mokestį turistams priklauso gultas, rankšluostis, pietūs arba netgi „viskas įskaičiuota“ maitinimas.

Vietinėse salose uždraustas alkoholis (jo niekur nepavyks įsigyti, taip pat uždrausta atsiskraidinti), todėl „viskas įskaičiuota“ viešbučiai yra vienintelė išeitis norintiems per atostogas susimaišyti vieną kitą kokteilį.

Kasdien plaukdamas vis į kitą salą, R.Širvinskas aplankė Biyadhoo uždarą kurortą. „Tai labai apželdinta sala su savo gyvūnija, o nameliai, kuriuose žmonės gyvena, yra labai maži ir žemi, taip beveik nesugadinant negyvenamos salos įspūdžio. Salą apeiti galima per 10–15 minučių, čia apsistoti nėra brangu – apie 200 dolerių nakčiai“, – sakė jis.

Plaukiant į įspūdingą Rihiveli salą visi jam kartojo – čia visi atvyksta įamžinti tikrųjų Maldyvų vaizdų, nes nuotraukos – kaip iš paveikslėlio. Skaidrus žydras vanduo, aplink plaukiojančios rajos, už 100 metrų esanti negyvenama sala, iki kurios galima nubristi... Vakarais viešbučio restoranas nuo pietų likusius maisto likučius sušeria rykliams, o jie punktualiai kasdien priplaukia prie kranto 17 valandą. Sala tokia maža, kad joje – vos 12 gultų.

„Atokiau nuo kitų salų esantys kurortai turi nuostabius koralinius rifus visai šalia kranto. Čia rykliai mažyliai plaukioja visai šalia kranto, taip pat teko matyti pavojingąsias murenas, kurių labai išsigandau, nors paskui supratau, kad jos labiau bijojo manęs“, – juokėsi keliautojas.

R.Širvinskas liko sužavėtas dienos išvyka į vandenyne esančią didelę smėlio kopą. „Įsivaizduokite: vidury Indijos vandenyno bangų supilta smėlio krūvelė. Atplaukėme greitaeigiu kateriu, išlipome tiesiai į skaidrų vandenį, susmeigėme skėčius, pasitiesėme paplūdimio rankšluosčius ir tiesiog mėgavomės jūra, plaukiojome prie koralinių rifų, pietavome atsivežtus iš viešbučio pietus. Visa diena prabėgo nuostabiai, pavyko atsipalaiduoti ir pasvajoti apie savo salą Maldyvuose“, – sakė jis.

Save vaikinas vadina vienu iš tų keliautojų, kuriems atostogaujant sunku išgulėti savaitę paplūdimyje nieko neveikiant. Todėl kiekvieną laisvą akimirką jis stengiasi ką nors įdomaus nuveikti.

Būdamas Maafushi saloje, R.Širvinskas vaikščiojo po vietinių kvartalus ir stebėjo jų gyvenimą. „Man pasisekė – dalyvavome vienoje didžiausių musulmonų „Eid“ švenčių. Čia visi keturias dienas švenčia – sėdi prie vaišėmis nukrautų stalų, sveikina vienas kitą su švente, o labiausiai nustebino jų keistas šventės ritualas – visi bėgiojo ir mėtėsi spalvotomis dažų bombomis. Po šventės visų drabužiai buvo spalvoti. Ir ne tik drabužiai, bet ir salos gatvės iki šiol spalvotos“, – sakė jis.

Labiausiai lietuvį nustebino faktas, kad Maldyvuose nėra šunų. Pasak jo, taip yra todėl, kad musulmonai negali liesti šunų, todėl jų čia ir nėra, šalį čia okupavusios katės.

„Keliaudamas pamačiau tik vieną Maldyvų – Malės atolą ir kelias jo salas. Neįmanoma aplankyti visko, matyt per visą gyvenimą nepamatysiu visų Maldyvų... salų yra 1190! Beprotiškai susižavėjau povandeniniu pasauliu, laukiu nesulaukiu savo kitos kelionės ir tikiuosi, kad ten taip pat galėsiu panardyti. Teko matyti ir rajų, ir vėžlių, ir pavojingų murenų, ir įspūdingiausių spalvotų koralų, ir rečiausių pasaulyje augalų, su kuriais supažindino vietinis gidas“, – po kelionės vis dar įspūdžiais gyvenantis pasakojo R.Širvinskas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Makalius pataria: kaip neapsigauti nuomojantis automobilį, perkant viešbučių ir transporto paslaugas