Henri de TOULOUSE’AS-LAUTRECAS (1864–1901) mirė jaunas, bet – viskuo patenkintas. Jis buvo geras tapytojas ir gurmanas, spėjęs pasinaudoti visais gyvenimo teikiamais džiaugsmais.
KRAUJOMAIŠA. Henri gimė prancūzų aristokratų šeimoje. Tai buvo ir pliusas, ir minusas. Tokios giminės kaip Toulouse’ai-Lautrecai sunkiai prisileisdavo svetimus, todėl Henri tėvas vedė pusseserę – jaunikio ir nuotakos mamos buvo seserys. Poros pirmagimis mirė, o Henri gimė lyg ir sveikas.
Kraujomaišos pasekmės išlindo vėliau, kai trylikamečiam Henri lūžo dešinysis šlaunikaulis, o po metų – kairysis. Gipsas atliko savo darbą, bet kojos nebeaugo, o viršutinė kūno dalis tarsi taikėsi prie jų. Išskyrus galvą, kuri buvo didelė, veikė puikiai ir neleido Henri jaustis neįgaliam.