Mama ir būsimasis mažylis: kam reikalinga folio rūgštis ir vitaminas D
Besilaukianti moteris ir jos įsčiose augantis kūdikis – lyg dvi vieno organizmo dalys, mintančios tuo pačiu maistu, kvėpuojančios tuo pačiu oru, jaučiančios panašias emocijas. Visas reikalingas maisto medžiagas ir deguonį vaisiaus organizmas gauna iš mamos kūno.
Kūdikiui gimus, situacija iš esmės nepasikeičia, nes pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais visas medžiagas sparčiai augantis ir besivystantis mažylio organizmas gauna su mamos pienu. Todėl labai svarbu, ką būsimoji mamytė, o vėliau kūdikį žindanti moteris valgo, kokiu oru kvėpuoja, kokia jos emocinė būsena, darbo ir poilsio režimas.
Milžinišką reikšmę kūdikio sveikatai, normaliam jo vystymuisi turi maistinės medžiagos, gaunamos iš moters organizmo, taigi kad kūdikis gimtų sveikas ir stiprus, būsimoji mama turi kasdien valgyti visavertį maistą, kuriame gausu svarbiausių vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Tačiau besilaukiančiai šiuolaikinei moteriai, ypač gyvenančiai ir dirbančiai mieste, sudėtinga savo ir būsimojo kūdikio organizmą aprūpinti visomis vaisiaus augimui ir vystymuisi būtinomis medžiagomis.
Ko reikia mamai ir vaikeliui
Nėščios moters organizmui būtina gauti maždaug 300 kilokalorijų per dieną daugiau nei įprastai, tai yra iš viso apie 2500–3000 kilokalorijų. Šiuo laikotarpiu patartina maitintis reguliariai, nedidelėmis porcijomis, 5–6 kartus per dieną. Kasdien reikėtų suvartoti 1,5–2 litrus skysčių. Idealiai subalansuotą besilaukiančios moters dietą turi sudaryti 20 proc. baltymų, 30–35 proc. riebalų, o likusius 45–50 proc. – angliavandeniai. Tai svarbiausios energinės ir statybinės žmogaus organizmo medžiagos. Akivaizdu, jog jau seniai nebesivadovaujama požiūriu, kad besilaukianti moteris privalo valgyti „už du“.
Tačiau tam tikrų vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja net keletą kartų. Nėščios moters organimui reikia daugiau kalcio, fosforo, cinko, magnio, jodo, geležies, vitamino D, B grupės vitaminų, o ypač folio rūgšties. Todėl siekdamos užpildyti toli gražu ne idealios mitybos spragas, mažylio besilaukiančios moterys vartoja specialius maisto papildus.
Vitaminas D3 ir folio rūgštis – svarbus duetas
Beveik visų maisto papildų, skirtų besilaukiančioms, krūtimi maitinančioms ir dar tik motinystę planuojančioms moterims, sudėtyje yra vitamino D3 ir folio rūgšties – biologiškai aktyvių junginių, kurie labai svarbūs normaliam pasaulį išvysiančio mažylio augimui ir vystymuisi.
Dabar jau nebediskutuojama dėl vitamino D svarbos suaugusiųjų ir mažų vaikų sveikatai: mamos, auginančios kūdikius, rekomendaciją dėl vitamino D vartojimo išgirsta jau pirmosios gydytojo apžiūros metu. Tačiau dažna vaisingo amžiaus ar besilaukianti moteris nepakankamai įvertina vitamino D svarbą ne tik savo, bet ir būsimo vaikelio organizmui.
Kaip žinoma, vitaminas D labai svarbus kalcio, magnio ir fosforo pasisavinimo procesams, padeda šioms medžiagoms kauptis kauluose, taigi labai svarbus kaulų ir dantų formavimuisi. Taip pat vitaminas D dalyvauja užtikrinant gerą odos būklę ir raumenų funkciją, normalų imuninės sistemos funkcionavimą. Taigi nėščiosios, stokojančios vitamino D, neaprūpina juo ir vaisiaus organizmo. Negana to, vitamino D stokojantiems vaikučiams blogiau auga dantys ir nagai, suglemba raumenukai ir padidėja pilvelis.
Pastebėta, kad jie dažniau serga infekcinėmis ligomis, lėčiau vystosi ir auga. Vitaminas D vienintelis vitaminas, padedantis išvengti rachito, o atlikti tyrimai vienareikšmiai patvirtina, jog vitamino D nestokojusios nėščiosios naujagimis rachitu serga rečiau.
Žindančioms moterims reikėtų priminti – pakankamą kiekį vitamino D su pienu gauna tik šio vitamino nestokojančių moterų mažyliai: ištirta, kad net ir saulėtu metų laiku 1 litre mamos pieno yra ne daugiau 50 TV vitamino D. Todėl besilaukiančioms ir maitinančioms moterims kasdien būtina gauti ne mažesnę nei rekomenduojama profilaktinė, tai yra 400–1000 TV, arba 10–25 µg, vitamino D3 dozę.
Folio rūgštis – vienas iš B grupės vitaminų, kurio svarba būsimojo kūdikio vystymuisi ir sveikatai neginčijama – ji padeda išvengti labai skaudžias pasekmes sukeliančių vaisiaus nervinio vamzdelio vystymosi defektų. Vienas labiausiai paplitusių nervinio vamzdelio defektų yra įskilasis stuburas su įgimtu plyšiu, kai nesuaugę slankstelių lankai. Ši patologija dar vadinama spina bifida, arba įgimta stuburo smegenų išvarža.
Kitas šios kategorijos apsigimimas yra galvos smegenų vandenė. Skaičiuojama, kad per metus pasaulyje gimsta apie 300 tūkst. naujagimių su nervinio vamzdelio defektais, o pakankamas folio rūgšties kiekis būsimosios mamos organizme šių apsigimimų tikimybę gali sumažinti net 70–75 procentų.
Svarbiausi folio rūgšties šaltiniai yra įvairios daržovės ir žalumynai, ypač špinatai, salotos, brokoliai, žalios pupelės. Deja, daug šviežiuose žalumynuose esančios folio rūgšties prarandama ruošiant maistą. Be to, dėl fiziologinių virškinimo ypatumų žarnyne pasisavinama mažiau nei pusė visos suvalgytuose maisto produktuose esančios folio rūgšties.
Stebint besilaukiančių moterų sveikatos būklę, buvo nustatyta, jog su kasdieniu maistu nėščios moters organizmas folio rūgšties gauna per mažai. Todėl sveikatos apsaugos specialistai visas būsimąsias mamytes skatina vartoti folio rūgšties maisto papildus iki nėštumo ir ankstyvojo nėštumo laikotarpiu. Šiuo metu manoma, jog siekiant apsaugoti būsimojo mažylio ir mamytės sveikatą, nėščioji kasdien turėtų gauti ne mažiau kaip 400 mg folio rūgšties.
Maisto papildas Difolin
Kad nereikėtų rūpintis, kaip nepamiršti abiejų svarbių biologiškai aktyvių junginių, galima vartoti vieną papildą, kuriame yra ir folio rūgšties, ir vitamino D.
Difolin – maisto papildas, skirtas planuojančioms nėštumą, nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims. Viena šio maisto papildo tabletė moters organizmą aprūpina 400 μg folio rūšties ir 25 μg vitamino D3. Todėl jį rekomenduojama pradėti vartoti bent vieną mėnesį prieš planuojamą nėštumą ir ne trumpiau kaip pirmuosius tris nėštumo mėnesius.