Televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė atvėrė skaudulį, apie kurį susimąsto retas su neįgalumo tema nesusidūręs žmogus – menininkę papiktino Lietuvos neįgalumo pensijų skyrimo tvarka. 80-mete mama, sergančia lėtinėmis ligomis, besirūpinanti Nomeda vieną dieną sulaukė skambučio – jos mamai jau nebepriklauso neįgalumo pensija. „Pasirodo, dokumentus reikia tvarkyti kas dvejus metus. Atrodo, kad neįgalumas tiesiog praeina“, – apmaudo neslėpė ji.
Atvira savo šeimos istorija N.Marčėnaitė pasidalijo „Facebook“ paskyroje. Įrašu su portalu Žmonės.lt pasidalijusi menininkė neslėpė liūdesio, kad „apnuoginta“ jos šeimos istorija tėra ledkalnio viršūnė.
„Negaliu, kaip pykstu! Šiandien man paaiškino, kad mamos priedas prie pensijos dėl neįgalumo (150 eurų) „baigėsi“. Taip ir pasakė. Sakau – bet neįgalumas nepasibaigė... Tai, ponia, taip jau yra, neįgalumas nėra skiriamas visam laikui, daugiausiai dvejiems metams. Praėjo dveji metai, o aš vis dar prisimenu, kokius kryžiaus kelius reikėjo nueiti, kad priemoka būtų paskirta. O dabar vėl viskas iš pradžių.
Su žmogumi, kuris ne visuomet gali iki vonios be pagalbos nueiti. Rimtai? Keli insultai, išeminė širdies liga, prieširdžių virpesiai – nuo to galima pasveikti? Keikiuosi iš piktumo ir galvoju, ką daro vieniši seni žmonės, kuriais nėra kam pasirūpinti. Dažnas jokio priedo taip ir negauna, nes kam, jei jau ir taip nedaug liko. Kaip galima tikėtis, kad senatvė nebus siaubinga ir nelaukiama, kai mes viską darome, kad kiekvienas pagalvoti bijotų apie tą periodą. Nebegali pasirūpinti savimi? Tai mirk, seni!“ – piktinosi N.Marčėnaitė.
N.Marčėnaitės paviešinta šeimos istorija paragino prakalbti ir kitus – po jos įrašu socialiniuose tinkluose menininkės bičiuliai ir sekėjai dalijosi viena už kitą skaudesnėmis istorijomis. Portalui Žmonės.lt Nomeda prisipažino – tiesiog nenorinti patikėti, jog tai, ką pasakoja jos bičiuliai ir sekėjai, yra realybė.
„Įsivaizduokite, skaičiau istorijas ir tiesiog šiurpau. Dalijosi begalė žmonių. Pavyzdžiui, vienam jaunuoliui, kuriam amputuota koja, tenka iš naujo ir iš naujo įrodinėti, kad ta koja neataugs... Kita moteris, turinti autistišką sūnų, dalijosi, kad kasmet turi įrodinėti, jog jos sūnus vis dar turi autizmą. Siaubas. Kaip taip gali būti? Esu tiesiog šokiruota“ – apmaudo neslėpė televizijos laidų vedėja.
Anot N.Marčėnaitės, nors jos mamos istorija, palyginus su kitomis, nėra nė perpus tiek sudėtinga, kalbėti šia tema ji privalėjo. Menininkė teigė neįsivaizduojanti, kokioje situacijoje yra atsidūrę vieniši ir savimi pasirūpinti negalintys žmonės.
„Mano atveju, tai aš mamą prižiūriu, neturiu problemos ir neskurstu. Bet jei mano mamai reikėtų pačiai šiuo klausimu rūpintis, tai ji tikriausiai jau būtų numirusi. Tikrai neįsivaizduoju, ką daro vieniši žmonės, kuriais nėra kam pasirūpinti.
Būtent todėl apie tai ir parašiau. Suprantu, kokius klodus aš kabinu ir kiek aš užkabinu gyvenimų. Mano mama tikrai nėra skaudžiausias atvejis, tik nedaug kas kalba apie daug skaudesnius“, – portalui Žmonės.lt sakė Nomeda.
Žmonės.lt kreipėsi komentaro į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Pateikiame ministrės patarėjo Tomo Kavaliausko atsakymus:
Kodėl kas tam tikrą laiką dokumentus dėl neįgalumo pensijos reikia tvarkytis iš naujo? Nuo ko priklauso terminas (šia konkrečia situacija – dveji metai)?
Negalia žmogui gali būti nustatyta pusei metų, vieniems metams, dvejiems metams arba neterminuotai. Nustatomas terminas priklauso nuo to, kokie medicininiai duomenys nurodyti siuntime (jį rengia gydantis gydytojas) ir kaip įvertintas asmens savarankiškumas. Jei iš šių duomenų prognozuojama, kad asmens sveikatos būklė ir asmens savarankiškumas per tam tikrą laiką gali keistis (tiek gerėti, tiek blogėti) ir tai darytų įtaką jo negaliai, negalia nustatoma terminuotai. Tai, kad negalia nustatyta 2 metams, reiškia, jog prognozuota, kad per tiek laiko asmens sveikatos būklė gali pasikeisti, pvz., pablogėti, ir žmogui jau gali būti nustatyta didesnė negalia (pvz., ne 50, o 40 proc. darbingumo lygis, ne specialusis priežiūros (pagalbos), o nuolatinės slaugos poreikis). Nuo to keičiasi ir gaunamos socialinės paslaugos ir išmokos.
Asmens negalios vertinimas yra labai individualus – jis tiesiogiai priklauso nuo konkretaus asmens sveikatos būklės ir jo savarankiškumo. Terminų nustatymo tvarką reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Neterminuotai nustatoma tik tada, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo pasikeitimas, jo sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio.
Negalios nustatymo terminus reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas.
Ar yra galimybė, kad neįgalumo pensija būtų skiriama neribotam laikui?
Mūsų šalyje negalia nustatoma kompleksiškai įvertinant medicininius ir socialinius kriterijus. Medicininė dalis įvertinama pagal gydytojo siuntime Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT) pateiktuose medicininiuose duomenyse, kurie turi atitikti teisės aktuose patvirtintus kriterijus. Socialinė dalis įvertinama užpildant asmens savarankiškumo klausimyną. Jis užpildomas NDNT darbuotojo asmeniui atvykus arba socialinio darbuotojo, nuvykus pas asmenį į namus. Jei asmens būklė per 2 metus nepasikeičia, tokiu atveju papildomų tyrimų atlikti ir jų rezultatų pateikti NDNT nereikia. Gydantis gydytojas tik e.sveikatoje patvirtina, kad asmens sveikatos būklė nuo paskutinio jo vertinimo, atlikto per paskutinius 36 mėnesius, nepasikeitė ir išrašo siuntimą į NDNT.
Taip pat keliamas klausimas, ką daryti vienišiems senjorams, kurių sveikata prasta, jiems sunku patiems susitvarkyti tuos dokumentus – svarstoma, kad jie taip ir lieka be pensijos. Ką šiuo atveju patartų ministerija?
Vieniši asmenys visada gali kreiptis pagalbos į savivaldybę, tuomet jais pasirūpina socialiniai darbuotojai ar jų padėjėjai. Asmenį gydantis gydytojas taip pat gali informuoti asmenį, kad pagal jo sveikatos būklę, jam gali būti nustatyta negalia ir tokiu atveju parengti siuntimą į NDNT. NDNT, gavusi medicininius dokumentus ir asmens prašymą vertinti negalią (prašymas gali būti siunčiamas paštu, jį gali taip pat pristatyti ir kiti, senjorui ar vienišam žmogui padedantys asmenys, tokie kaip NVO atstovai, artimieji, kaimynai, socialiniai darbuotojai ir kt.) pradės visas negalios vertinimo procedūras ir, esant poreikiui, atvyks tiek NDNT komanda, tiek ir savivaldybės darbuotojas į asmens gyvenamąją vietą tam , kad įvertintų žmogaus situaciją.
Tvarkantis dokumentus gyventojai gali pasinaudoti įgaliojimo paslauga ir įgalioti kitą asmenį sutvarkyti jam būtinus dokumentus ar padėti išspręsti konkrečią situaciją. Nuotoliniu būdu (padedant artimiesiems ar tam pačiam socialiniam darbuotojui, kitiems), per VĮ „Registrų centras“ administruojamą svetainę igaliojimai.lt, patvirtinus įgaliojimą konkrečiai paslaugai sutvarkyti, kitas asmuo visapusiškai gali padėti gyventojui, kuriam tokia pagalba reikalinga ir pasirūpinti būtinų dokumentų sutvarkymu.
Ko siekiama šiuo metu Seime svarstoma Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija?
Šiuo metu Seime yra svarstoma Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija, kuria siekiama reformuoti negalios nustatymo ir žmonių su negalia įtraukties ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse sistemą. Reformos priėmimas Seime numatomas gruodžio 21 d., antradienį. Reforma siekiama ne tik sukurti „vieno langelio principu“ veikiančią pagalbos žmonėms su negalia sistemą, įteisinant atvejo vadybos metodą, bet ir keisti egzistuojantį negalios nustatymo modelį. Nauja negalios nustatymo sistema būtų orientuotą į žmogaus aplinkos kliūčių ir individualios pagalbos vertinimą, atitinkantį asmens individualius poreikius, o ne tik medicinines išvadas. Reforma tiksliai sprendžia ir Jūsų įvardijamos moters problemą, nes po reformos terminuotas negalios nustatymas bus skiriamas tik tiems žmonėms, kuriems bus prognozuojamas sveikatos būklės ar savarankiškumo situacijos pagerėjimas. Jeigu bus prognozuojamas būklės pablogėjimas, ar ta pati asmens sveikatos būklės situacija, tuomet dalyvumo lygis bus nustatomas neterminuotai.
Svarbu paminėti, jog reformos apimtyje bus keičiama senatvės pensijos neįgaliajam sistema ir pensijos skiriamos tiems asmenims, kuriems po senatvės pensijos amžiaus sukakties bus nustatytas dalyvumo lygis. Šiuo metu, jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių (didelių arba vidutinių). Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o asmens gaunama senatvės pensija nėra siejama su jo negalios sunkumu.
Taiklesnės ir teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos vyresnio amžiaus žmonių su negalia skurdo mažėjimui šalyje.