Mama tapusi Gintarė Eimantaitė: apie plaukų priauginimo verslą ir kultūros stoką paslaugų srityje

Trumpa dosjė

• GIMIMO DATA. 1985 10 21.
• HOROSKOPO ŽENKLAS. Svarstyklės.
• AKIŲ SPALVA. Žalia.
• MĖGSTAMIAUSIOS GĖLĖS. Bijūnai.
• GRAŽIAUSIAS GIRDĖTAS KOMPLIMENTAS. „Tu mane įkvėpi.“
• DIDŽIAUSIAS LAIMĖJIMAS. Prieš metus būčiau pasakiusi – Kazbeko viršukalnė. Tačiau šiandien tai yra dukra – nuostabiausias stebuklas.
• PATOGIAUSIAS DRABUŽIS. Apatinis trikotažas.
• DAŽNIAUSIAI VARTOJAMAS POSAKIS. „Tai nėra neįmanoma, tiesiog reikia rasti būdą, kaip tai padaryti.“ Dėl jo labiausiai keikiasi vyras, nes visus neįmanomus darbus namie jau padarė įmanomais (šypsosi).
• MĖGSTAMIAUSIAS PAROS LAIKAS. Rytas. Atsikeli, apsiauni sportinius batelius ir išbėgi.
• MIEGOJIMO POZA. Ant nugaros.
• RAMYBĖS OAZĖ. Kalnai!
• SVAJONIŲ ŠALIS. Italija. Todėl visada čia gera grįžti.
• NEKENČIAMAS BUITIES DARBAS. Lyginimas.
• ERZINANTI ŽMOGAUS SAVYBĖ. Apsileidimas. Tai didžiulė nemeilė ir nepagarba sau.

Gintare, apie ką šiandien sukasi jūsų gyvenimas?

Vasaros pabaigoje susilaukiau dukrytės. Tad teko stabtelėti (šypsosi). Motinystės atostogos yra geras laikas pagaliau pasižiūrėti į savo verslą iš šalies, pamatyti, kur esi, peržvelgti kryptis ir išsigryninti tikslus. Juk dažnai bėgame, skubame, nors nežinome, kur ir kodėl.

Pamenu, pirmą kartą sustoti ir viską peržvelgti privertė karantinas – teko daugybę metų gyvavusią tvarką itin greitai restruktūrizuoti. Dabar – motinystė.

Kadangi intensyviai nesidarbuoju, su dviejų mėnesių kūdikiu, vyru ir šunimi išvažiavome mėnesiui į Italiją. Ko gero, ne kiekvienas išdrįstu leistis į 1 900 km kelionę su kūdikiu. Mes į viską žiūrime paprasčiau. Nėra neįveikiamų iššūkių, tiesiog reikia gero plano. Ir tai galioja tiek puoselėjant verslą, tiek asmeninius santykius.

Kaip pasikeitė gyvenimas susilaukus vaikučio?

Niekada neįsivaizdavau, koks nuostabus jausmas būti mama. Ta vidinė begalinė meilė yra kažkas tokio, ką turi patirti kiekviena moteris. Žiūri tam vaikeliui į akis ir atrodo, kad galėtum atiduoti visą pasaulį.

Vien dėl to kilo noras išsikelti dar ambicingesnius tikslus versle, kad galėčiau tai mažylei duoti viską. Motinystė yra toks grįžimas į pradą, į tą bazinę stotelę, nuo kurios turėtų būti skaičiuojama viskas. Pinigai pinigais, verslai verslais, bet čia yra kur kas daugiau. Motinystė yra savęs įprasminimas.

Taigi, šiuo metu viešite Italijoje. Kodėl ši šalis?

Į Italiją išvykome todėl, kad galėtume pasidžiaugti vaiko auginimo pradžia. Viešėsime čia mėnesį. Ši šalis žavinga! Neįsivaizduoju, kaip galima nemylėti Italijos. Čia nuostabi maisto kultūra, stilingi žmonės ir superinės galimybės šopintis.

Nėštumo pabaigoje jaučiau, kad išsekau, mūzos išėjo atostogų. Išvykusi į Italiją, nuo visko atitrūkau. Buvimas svetimoje šalyje, kur inspiracijų gali rasti kiekviename žingsnyje, yra labai naudingas. Jau turiu begalę idėjų, kurias nekantrauju įgyvendinti.

Instagrame save pristatote kaip verslo kultūros ir etiketo pradininkę Lietuvoje. Papasakokite apie tai.

Mano vyras yra verslo konsultantas įmonių kultūros auginimo klausimais. Taigi jis pirmasis mano įmonėje pastebėjo vietas, kur galėtume pasitempti ir augti. Ėmiau tuo domėtis ir patirtimi dalytis su kitais. Sekėjų skaičius užaugo gana greitai, kadangi pateikiu ne teoriją, o tai, ką pati atlieku praktiškai.

Dažnai tenka apsipirkinėti prabangiose parduotuvėse, valgyti aukšto lygio restoranuose užsienyje – ta kokybė kiekviename žingsnyje žavi.

Norisi šią dvasią perteikti ir savo įmonėje, įkvėpti kitus verslus kelti aptarnavimo etiketą. Rinkoje yra labai daug konkurencijos, taigi, jei nori išlikti, neužtenka teikti aukštos kokybės paslaugas, reikia kurti pridėtinę vertę klientui. Kaip aš juokauju: „Reikia daryti taip, kad klientas leistų pinigus, bet jaustųsi save lepinąs.“

Tai labai įdomi tema. Papasakokite, prašau, apie lietuvių etiketą ir kultūrą, pavyzdžiui, aptarnavimo srityje.

Lietuvoje didžiosiose įmonėse yra susiformavęs verslo etiketas, tačiau mažesniuose versluose visa tai dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Užsienyje apskritai žmonės komunikuoja su šypsena, o lietuviai yra šaltesni. Jei mums kažkas nepatinka, neapsimetame ir tai iškomunikuojame tiesiogiai.

Daugiausia spragų, sakyčiau, yra maisto sektoriuje. Bet, ko gero, tam įtakos turi tai, kad darbo rinka yra šiek tiek išsikreipusi, žmonės nebenori dirbti. Anksčiau būdavo lengviau motyvuoti darbuotojus savo funkcijas atlikti kokybiškai, stengtis tobulėti. Dabar atrodo, kad niekas žmonių neįkvepia.

Su vyru dirbame ir konsultuojame nemažai restoranų sektoriaus verslų. Iš tikrųjų pastebime šią tendenciją. Savininkai sako: „Jei šių žmonių nemotyvuoja net pinigai, darbuotojai nuolat keičiasi, kaip priversti juos dirbti kokybiškai?“

Taip pat esate grožio akademijos elitera.lt įkūrėja ir savininkė. Ar sunku buvo įsitvirtinti Lietuvos grožio rinkoje?

Versle esu jau 20 metų, grožio srityje sukuosi 8-erius. Buvome viena pirmųjų specializuotų plaukų priauginimo studijų Lietuvoje. Sunku ateiti į rinką su produktu, apie kurį niekas nežino, tai reikalauja ambicijų ir užsispyrimo. Bet mano tikėjimas šia idėja pasiteisino: vien mūsų studija jau yra išleidusi virš 600 šios srities specialistų.

Apskritai jau sunku rasti merginų, kurios nebūtų bandžiusios prisiauginti plaukų. Sakysite, kad tai netiesa. Tiesa. Paslaptis paprasta – priaugintų plaukų beveik neįmanoma pastebėti. O šią procedūrą vis drąsiau renkasi ne tik jaunos merginos, bet ir vyresnės moterys. Vyriausiai mano klientei 70 metų. Jos plaukai atrodo nuostabiai! Po šios procedūros ji atjaunėjo bent 15 metų.

Sakote, kad ši procedūra itin populiari. Kas ir kodėl dažniausiai nusprendžia prisiauginti plaukus? O gal ir perukai išgyvena aukso amžių?

Perukus ir prisegamus plaukus dažniausiai įsigyja moterys, kamuojamos įvairių ligų, arba tos, kurios praplinka dėl amžiaus. Na, o plaukus prisiaugina tiek jaunos merginos, norinčios ilgų kasų, tiek vyresnės moterys, kurios trokšta patankinti natūralius ar patobulinti šukuoseną. Plaukų tankinimo kaina gali siekti ir 250, priauginimo – 300–450 eurų.

Mūsų siūlomų perukų kainos svyruoja nuo 300 iki 600 eurų (rinkoje siūlomi kainuoja virš 1 000 eurų). Tiesiog mūsų pelno marža itin maža, nes manau, kad nėra teisinga pelnytis iš žmonių problemų.

Prieš renginius, laidas ir pagal poreikį Lietuvos žvaigždėms darote šukuosenas. Kaip papuolėte į šitą virtuvę?

Kadangi tenka dažnai dalyvauti įvairiuose viešuose renginiuose, natūraliai susipažįstame su Lietuvos įžymybėmis ir išsišnekame. Ne viena jų yra turėjusi plaukų priauginimo patirčių, tik neigiamų. Todėl man patinka tą požiūrį pakeisti. Kokybiškai atlikta procedūra ne tik nekenkia, bet ir padeda atsiauginti natūralius plaukus.

Kažkokių ryškesnių kuriozų nebuvo, bet yra tekę matyti, kaip šokių projekte viena garsenybė pametė prisegamą kasą (tai buvo ne mūsų įmonės produkcija). Tačiau pati situacija atrodė nuotaikingai (šypsosi).

Daug visko darote. Jeigu reikėtų glaustai prisistatyti, ką sakytumėte?

Plaukų priauginimo studijos įkūrėja, kuri be proto myli savo darbą! Kai dievini tai, ką darai, kuri jaukią aplinką, klientus aptarnauji kokybiškai, keli aukščiausius standartus sau ir kitiems, domiesi madomis bei naujovėmis.

Teko skaityti, kad jūsų aistra – kalnai. Kada ir kodėl jie pakerėjo?

Kalnai mano didelė aistra. Su draugais organizuojame ekspedicijas ir kopiame į kalnus, teko pasiekti Kazbeko, Cugšpicės viršukalnes. Bandėme kopti ir į Monblano viršukalnę. Deja, dėl oro sąlygų ekspediciją teko nutraukti.

Dieviname grandinių maršrutus. Tai žavi tuo, kad lipi itin stačiomis uolomis į viršų. Šis hobis gana pavojingas, nes kalnai yra apgaulingi. Būdamas juose tu vienu metu ir visiškai išsenki fiziškai, ir atsigauni dvasiškai. Ta jų didybė tiesiog pavergia, leidžia būti čia ir dabar.

Paskutinė kelionė po Lavaredo kalnų parką vos nesibaigė labai nesėkmingai. Pasirinkę trumpesnį kelią, su visa komanda tiesiogine to žodžio prasme pakibome ant uolų. Kelio atgal nebuvo. Net vyrai verkė, situacija tikrai buvo kritinė. Tačiau, dėkui Dievui, viskas baigėsi sėkmingai.

Kokių mažiau pavojingų pomėgių turite?

Dievinu bėgimą, tai geriausia meditacijos forma. Esu laimėjusi daugybę mėgėjiškų bėgimo varžybų. Ilgiausia distancija, kurią teko nubėgti, – 64 km. Taip pat esu pasiekusi Lietuvos ilgiausios pridėtinės kasos rekordą (šypsosi).

Neseniai paminėjote gimtadienį. Ko panorėjote pūsdama žvakutes ant torto?

Manau, didžiausias noras, kad to, ką turiu, ką pasiekiau, niekada neprarasčiau (šypsosi).

Žurnalą „Ji“ galite užsiprenumeruoti, daugiau informacijos rasite ČIA.