Buvai nusprendusi nugyventi sau skirtą laiką be vaikų? Įprasminti save visur kur, tik ne motinystėje?
Gyvenime norėjau tai patirti, bet buvau paleidusi šią svajonę. Daugybė moterų susiduria su stereotipu, kad tiesiog privalo tapti motinomis. Sakoma, kad visuomenė keičiasi, tas požiūris nebėra toks radikalus, bet man atrodo, kad niekas nesikeičia: vaikų neturinti moteris dažnai laikoma tarsi neišsipildžiusia, nors apie vyrus taip manoma daug rečiau. Pačiai daug metų teko girdėti šnabždėjimus už nugaros: „Įdomu, kas su ja negerai...“ Iki 25-erių aplinkiniai kalbėjo, kad man gimdyti dar per anksti, o po kelerių metų staiga ėmė sakyti, kad aš jau senmergė, ir vaikų klausimu prasidėjo didžiulis spaudimas.
Nemažai kas, išgirdę, jog laukiesi, nustebo: „O nuo ko?“ Tavo gyvenimo draugas galbūt nesiveržia į viešumą, betgi dėl to netampa mažiau atsakingu vyru ir tėčiu?
Tikrai – net pažįstami, kurių buvau ilgesnį laiką nemačiusi, sunerimo, iš kur čia atsirado tas kūdikis (juokiasi).