„Mamų unijos“ Šeimos namai pildosi vėžiu sergančiais vaikais iš Ukrainos: pragaras – ir kare, ir pasienyje

„Mums teko dar daugiau atsakomybės, nes dalis šių šeimų atvyko sunkiai sergančios. Mes susiduriame su situacija, kada atvykę žmonės kurį laiką negalės patys kabintis į gyvenimą. Onkologinė liga gydoma ilgai, ne vienerius metus. Tad puikiai suprantame, kad mums teks pasirūpinti klausimais, su kuriais kitiems netenka susidurti – šie žmonės neturi šalia artimųjų, atvyko taip kaip stovi, jiems reikia ne tik medicininės, bet ir teisinės pagalbos ir būti šalia mums reikės ne savaitę ir ne dvi, o kelerius metus“, – sako fondo „Mamų unija“ prezidentė Eglė Mėlinauskienė.

Jos teigimu, fondas šiandien aktyviai dirba, kad surinktų visą informaciją, kokią pagalbą tokios šeimos gali gauti Lietuvoje, nes vienoje vietoje visos informacijos nėra.

„Susiduriame su tokiais dalykais, apie kuriuos mes statydami namus nepagalvojome, pavyzdžiui, kad juose kažkada gyvens kitų šalių piliečiai, kuriems reikės padėti susitvarkyti visus reikiamus dokumentus“,  – sako E.Mėlinauskienė.

Vaikai išsigandę ir sunkiai sergantys

Pirmoji šeima, kurią Šeimos namuose įkurdino fondo savanoriai atvažiavo  iš Zaporožės, šalia kurios yra viena galingiausių atominių elektrinių Europoje ir ja grasino Ukrainą užpuolusi Rusija.  Šioje šeimoje auga du vaikai Liana (17 metų) ir Maksimas (10 metų).

„Ši šeima neturėjo, kur dėtis, todėl susirado mus ir mes šią šeimą priėmėme, kol šeima ras būstą. Ši šeima nepaliesta vėžio, bet sukrėsta karo. Vaikai vyresni, todėl puikiai supranta, kas vyksta jų tėvynėje, yra išsigandę, užsidarę savyje. Stengiamės jiems maksimaliai padėti, kad kuo greičiau atsigautų ir pasijaustų saugūs“, – pasakoja Eglė.

Šeimos namuose taip pat apsigyveno pora iš Kyjivo. Sergejus serga Hodžkino limfoma, jis gydomas Santaros klinikose. Kartu su juo atvyko ir draugė Aleksandra, kuri labai džiaugiasi galėdama būti kartu su Sergejumi šiuo sunkiu ligos gydymo laikotarpiu.

Trečioji šeima – mama Nadia ir dvejų metukų Nikita. Dvi savaites Nikitai su mama teko slėptis Kiravogrado ligoninės rūsyje, kurioje berniukui sulašino pirmąją chemoterapiją.

„Nežinia kokią, nes diagnozė nepatikslinta ir neaišku, koks buvo vaikui numatytas gydymas“, – sunerimusi pasakoja Eglė.

Berniukui Ukrainoje buvo nustatyta tik preliminari  diagnozė – 4 stadijos neuroblastoma. Berniukas, dėl progresuojančios ligos, nevaikšto, yra užspausti kojos nervai. Santarose Nikitai darys visus tyrimus ir tikslins diagnozę, tuomet bus sudarytas gydymo planas. Santarose jam gydymas bus nemokamas.

„Jie yra be galo laimingi, kad turi viltį, kad viskas bus gerai ir galimybę gydytis čia. Jie su mama atvažiavo kaip stovi, tai jiems reikėjo visko – ir drabužių, ir batukų, ir apatinio trikotažo, ir maisto, ir vėžimėlio...“ – pasakoja fondo atstovė ir sako, kad kiekvienos šeimos istorija sukrečia.

Kelionėje vos neprarado dukros

Ketvirtoji šeima atvyko iš Belaja Cerkov miestelio, kuris įsikūręs netoli Ukrainos sostinės. Mama Marina, keturiolikmetė  Maša ir septynių mėnesių Jelizaveta. Šeima taip pat atvažiavo taip, kaip stovi. Be to, lyg būtų negana to, kelionės metu mažylės krepšį su rūbeliais pavogė, o vyresniąją dukrą norėjo atskirti prie sienos. Mama buvo ištikta šoko ir tikrai nesitikėjo, kad pasienyje gali dėtis tokie baisūs dalykai.

„Mamai teko tikra to žodžio prasme kovoti už savo vaikus. Mes daug ko nematome, kas vyksta, karo zonoje ir už jos, kur taip pat vyksta kova už išlikimą, galų gale už žmogiškumą... Šie šeimų pasakojimai, jų istorijos mus labai sukrėtė, tačiau drauge ir labai suartino, nes mums nėra svetimo skausmo, svetimų vaikų – jau esame viena didelė tarptautinė šeima, su skirtingomis ir labai skaudžiomis patirtimis“, – sako Eglė Mėlinauskienė.

Lietuvių šeimos padeda svečiams

Po darbo valandų, Ukrainiečių šeimas Šeimos namuose globoja lietuvių šeimos. Kartu leidžia laisvalaikį, gaminasi maistą. Labiausiai, pasak Eglės, visus nustebino vaikų gebėjimas bendrauti ir žaisti nemokant vienas kito kalbos.

„Vaikai susikalba savo kalba. Ten, kur mes nerandame bendravimo suaugę, vaikai neturi jokių barjerų. Nežinau, kaip jie susikalba, bet mums tik mokytis ir mokytis iš jų“, – šypsosi Eglė.  Tačiau taip lengva tik mažiesiems svečiams. Vyresni labiau susikaustę ir ieško paramos kitose veiklose.

Teko kovoti už savo vaikus – sergančią mažylę ir sveiką vyresnėlę, kurią, laukiant pasienyje, reikėjo beveik prisirišti prie savęs, kad jos nepaimtų svetimi.

„Stengiamės praskaidrinti nuotaikas vyresniems vaikams. Neslėpsiu, nėra lengva, tačiau daug dirbame, kad Šeimos namuose atsirastų veiklos ir terapijos, kurios padėtų ne tik mažyliams, bet ir paaugliams. Jau turime muzikos pamokas, netrukus prasidės ir kitos veiklos, kurios įtrauks ir vyresnius mūsų namų gyventojus“, – sako Eglė. Lietuvių šeimos, gyvenančios Šeimos namuose pasakoja, kad ukrainiečių šeimos tokios pat, kaip ir lietuvių, tie patys rūpesčiai, tos pačios mintys, kaip padėti sergantiems vaikams.

Tačiau, pasak šiuo metu Šeimos namuose gyvenančios septynmečio Hodžkino limfoma sergančio Gedimino mamos Kristinos, su kitomis mamomis mažai kalbama apie karą.

„Matyt, šeimos nori pabėgti nuo to net mintyse. Juo labiau, kad joms išvykti iš šalies nebuvo lengva, ypač Marinai, kuriai teko kovoti už savo abu vaikus – sergančią mažylę ir sveiką vyresnėlę, kurią, laukiant pasienyje, reikėjo beveik prisirišti prie savęs, kad jos nepaimtų svetimi“, – pasakoja Kristina.  Jos teigimu, ukrainietės mamos labai stebisi, kad Lietuvoje jomis ir jų vaikais šitaip rūpinamasi ir stengiamasi.

Padėti šeimoms gali visi

Eglė neslepia, kad šiandien pagalba labai reikalinga ir kreipiasi į visuomenę dėl Šeimos namuose įsikūrusių šeimų. Šiandien joms trūksta labai paprastų dalykų – šviežio maisto, kambarių, vonios, virtuvės valymo, higienos priemonių.

„Šeimos namuose trūksta šiuo metu visko,  ką mes, kaip savaime suprantama, turime savo namuose. Mums trūksta net patalynės ir rankšluosčių. Moterys ir vaikai atvažiavo taip, kaip stovi, todėl reikalinga viskas“, – sako Eglė.  

Fondas kreipiasi į visuomenę ir prašo pagalbos:

• šviežio maisto – vaisių, žalumynų, daržovių, mėsos, paukštienos, žuvies;
• higienos reikmenų vaikams ir mamoms;
• virtuvės reikmenų – indų, šluosčių, valymo priemonių;
• kambarių priežiūros reikmenų, valymo priemonių

Taip pat prašoma, kas gali, skirti 1,2 proc. GPM. Už gautus pinigus bus apmokama reabilitacija vaikams, padengiami elektros ir šildymo kaštai Šeimos namuose, kurie gyvuoja tik žmonių suaukotų lėšų dėka.  

Daugiau informacijos, kaip padėti šeimoms, galima rasti fondo svetainėje www.mamuunija.lt arba fondo „Facebook“ paskyroje.

Fotogalerija: