„Man patinka būti šunimi“: nauja jaunuolių tendencija stebina – masiškai tapatinasi su gyvūnais
Buenos Airių parkuose vis dažniau pradėjo rinktis paauglių grupės, dėvinčios gyvūnų kaukes, uodegas ir ausis. Šie susitikimai iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip žaidimai, tačiau už jų slepiasi gilesnė mintis ir net atskira subkultūra.
Kai kurie iš jų bėgioja keturiomis per žolę, kiti sėdi medžiuose arba šokinėja per improvizuotas kliūtis. Dalyviams šie susitikimai reiškia kažką gilesnio: tai būdas išreikšti savo tapatybę ir rasti bendraminčių, kurie jaučia tą patį.
Fotogalerija:
+2Jaunuoliai kartais apibūdina save kaip asmeniškai ar simboliškai susijusius su gyvūnais, ir šis reiškinys pastaraisiais mėnesiais Argentinoje tapo labiau matomas socialinių tinklų įrašuose, rašo people.com.
Grotažymė #therian surinko daugiau nei 2 milijonus įrašų, kuriuose paaugliai mėgaujasi šiuo gyvenimo būdu.
Viena paauglė, žinoma kaip Aguara, kuri sako, kad ji tapatinasi su belgų aviganiu, apibūdino šią patirtį kaip retą, o ne nuolatinę būseną.
„Aš atsibundu kaip normalus žmogus ir gyvenu kaip normalus žmogus, – ji sakė „Associated Press“. – Tiesiog būna akimirkų, kai man patinka būti šunimi.“
Aguara, kuri reguliariai organizuoja susitikimus, kuriuos vadina savo „būrio“ susitikimais, susikūrė didelę sekėjų auditoriją internete, teigia žiniasklaidos priemonė.
Kiti į šią tendenciją žiūri labiau atsainiai. 16-metė dalyvė vardu Aru, kuri viename parko susitikime dėvėjo ruonio kaukę, sakė, kad jai gyvūno persona yra labiau kūrybinė išraiška ir žaidimas.
„Tai nebūtinai reiškia, kad jie save tapatina su gyvūnais“, – ji sakė „Associated Press“.
Kadangi šie susibūrimai sulaukė daug dėmesio, Argentinoje reakcijos buvo įvairios – nuo susižavėjimo iki sumišimo. Tačiau daugeliui dalyvaujančių paauglių patrauklumas slypi bendruomenėje. Dalyviai sako, kad bendra veikla sukuria erdvę, kurioje jie jaučiasi suprasti ir priimti.
Psichikos sveikatos specialistai teigia, kad toks elgesys paprastai nėra nerimą keliantis. Buenos Airių psichologė Débora Pedace žiniasklaidai sakė, kad tapatinimasis su gyvūnais paprastai yra simbolinis.
„Psichologiniu požiūriu tai yra simbolinis tapatinimasis su gyvūnu“, – sakė Pedace. „Tai tampa patologija ar kelia nerimą tik tada, kai virsta giliai įsišaknijusiu įsitikinimu ir asmuo visiškai prisiima gyvūno vaidmenį.“
Ekspertai teigia, kad daugumai dalyvių tai yra dalis platesnio paauglių eksperimentavimo su tapatybe ir priklausomybe. Paaugliams, tokiems kaip Aguara, susibūrimai yra tiesiog proga išreikšti dalį savęs, kuri jiems atrodo natūrali, net jei iš šalies tai atrodo neįprasta.