„Gerai, kai gyvenime dar yra likę pirmų kartų“, – per mūsų pašnekesį ne sykį nusijuokia Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger BUXTON (55). Lietuva jai – pirmoji šalis, į kurią atvyko užimti ambasadoriaus posto. Vilnius Inger sutiko draugiškai, tačiau netrukus teko užsidaryti rezidencijoje ilgiems mėnesiams. Bet diplomatė nesijaučia nuvilta: iššūkiai jai visuomet patiko.
Tokioje vietoje kaip Švedijos ambasados rezidencija senamiestyje turbūt kiekvienas mielai praleistų karantiną. Iš Rotušės aikštės neatsklinda joks triukšmas, uždaras kiemelis atrodo jaukiai net su pavasarinio sniego lopiniais, o nuostabios vidinės erdvės, nukabintos Švedijos dailininkų paveikslais, mena viduramžių laikus ir kadaise čia gyvenusius didikus. Naujoji ambasadorė, pradėjusi kadenciją spalį, rezidencijoje kartais iš tiesų pasijunta kaip bokšte uždaryta karalienė. „Atvažiavau pasiryžusi apkeliauti visą Lietuvą, gerai pažinti jos žmones, bet kol kas mačiau tik Vilniaus senamiestį ir Trakus, kur dar spėjau ištrūkti iki karantino, – juokiasi į puodelius pildama obuolių ir imbierų arbatą. – Visiems mums tenka prisitaikyti prie naujos realybės... Tačiau čia dirbti man labai patinka.“
Gyventi svečioje šalyje jums teko jau ne kartą. Mokate lengvai prisitaikyti?
Turbūt jau galiu drąsiai teigti, kad taip. Mane visuomet traukė platus pasaulis: istorija ir geografija patiko dar mokykloje, ją baigusi palikau namus Švedijoje ir išvykau mokytis į Londoną. Studijavau tarptautinius santykius, moderniąją istoriją, bet turėjau ir kitą aistrą – klasikinį dainavimą. Esu jį studijavusi ir dainavusi daugelyje mėgėjiškų operų, miuziklų ir operečių.