Paklausiu to, kas turbūt labiausiai visiems rūpės, – pagrindinė knygos herojė esate jūs?
O aš paliksiu šį klausimą be atsakymo (juokiasi). Man smalsu, kiek pats skaitytojas manęs suras knygoje. Ir kiek neatpažins. Mano herojės Gerdos gyvenimo istorija nėra tokia pati kaip mano ir ne visas knygoje aprašytas erotines scenas esu išgyvenusi... Bet ko nesukuria moters fantazija!
Nesu didelė avantiūristė, greičiau – smalsi. Nes avantiūristai eina kiaurai, užsimanę ko nors – ima, daro, pasiekia. Aš neužsimaniau rašyti romano. Jį turėjau rašyti ne aš. Mano vyras Arūnas Valinskas su kolega Andriumi Tapinu jau kurį laiką juokavo, ko jiedu dar nėra padarę ir ką galėtų nuveikti dviese: žinote, kaip berniukai išdykauja ir svarsto, ką dar iškrėtus.
Būčiau nieko nedariusi, jei būčiau bijojusi davatkiškų pakarksėjimų ir vertinimų: „Žiūrėkit, moteriškei jau virš penkiasdešimties – ir ką ji rašinėja! Visai sarmatos neturi!“
„Nesame meilės romano parašę“, – kartą išsiaiškino. Tapinas yra parašęs ne vieną knygą, bet meilės romano – ne. Valinskas išvis jokios knygos nėra parašęs. Bet dviem vyrams sėsti prie meilės romano... O gal tiesiog Valinskas tingėjo, todėl vieną dieną buvau pakviesta į berniukų pasitarimą ir gavau pasiūlymą parašyti meilės romaną – dviese su Tapinu. Štai čia tas mano smalsumas ir sugrojo pagrindinį vaidmenį.