Mandalų piešimas – tai dvasinė praktika, kurios metu galime naujai pažvelgti į savo vidinį pasaulį, labiau pažinti save ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus.
Tradicinė budistinė mandala reiškia šventą ratą, kuris simbolizuoja tam tikrą dievybę, kitaip tariant, tos dievybės energijos dvimatį vaizdą. Tačiau šiandien po Vakarų pasaulį paplitusios mandalos nebėra siejamos su viena religija ar konkrečiomis dievybėmis. Žmonės piešia savo asmenines mandalas, kurios padeda pasinerti į savo sielos gelmes. Piešiant mandalą svarbu struktūra ir spalva. Struktūra išreiškia žmogaus loginę pusę, spalva – intuityvinę. Kurti mandalas gali išmokti kiekvienas, tam visiškai nebūtini piešimo įgūdžiai. Mandala – tai tam tikros atsikartojančios simetriškos formos, dvasinė praktika ir darbas su pačiu savimi. Joje viskas susiję ir vientisa, kaip ir mus supančiame pasaulyje viskas yra bendra ir nėra nieko atskira.
Pritraukiame tai, apie ką galvojame
Mandalų piešimo žinovai teigia, kad piešiant mandalas labai svarbūs keli esminiai momentai. Pirmasis ir pagrindinis – dėl ko bus kuriama mandala. Motyvai gali būti patys įvairiausi, pavyzdžiui, noras atverti savo vidinį „aš“, sustiprinti sveikatą, šeimyninę santarvę, kūrybinį potencialą, atskleisti laimės, meilės, darnos pojūtį. Intenciją reikia suformuluoti, apmąstyti ir suprasti. Pasaulis taip sukurtas, kad pritraukiame į savo gyvenimą tai, apie ką mąstome. Todėl mandalų piešimo specialistai paprastai niekada nesiūlo žmogui piešti ligos, jei jis turi sveikatos problemų. Tai, į ką nukreipiame dėmesį, energiją ir pinigus, sustipriname ir traukiame prie savęs. Tarkim, jei norite pasveikti, geriau piešti sveikatinimosi mandalą.
Intencija reikalauja apmąstymo, todėl prieš pradėdami piešti mandalos struktūrą, pamedituokite ar tiesiog susitelkite savyje, sustabdykite vidinį minčių keliamą triukšmą: tai padeda įsigilinti į save – patirti vientisumą ir harmoniją.
Pasveiksite tik pašalinę ligos priežastis
Mandalos struktūra – tai tam tikra forma, kuri tiesiogiai mus veikia. Vientisumą ir harmoniją jai suteikia atskirų elementų jungtys ir atsikartojančios linijos. Mandalos nereikia stengtis piešti specialiai, apgalvoti jos ornamentų. Visiškai nusiraminus, ranka pati ima reikiamas spalvas ir brėžia reikiamas figūras, o jei kažkas vyksta netinkamai, akis tai pamato ir žmogaus jo kūrinys nedžiugina, kyla noras kažką taisyti, keisti. Ne tik mandaloje, bet ir gyvenime. Pavyzdžiui, žmogų kamuoja liga. Jei žmogus serga, bet nenori ligos priežasčių pašalinti, jis ir nepasveiks. Ligą gali įveikti stiprus ir tikras vidinis noras pasveikti. Labai dažnai norima pasveikti, tačiau visiškai nieko nenorima keisti savo gyvenime. O juk žmogus suserga tik dėl netinkamo gyvenimo būdo, mąstymo ar elgesio – jei jis nori būti sveikas, jam reikia kažką keisti. Tai mandala ir praneša.
Visuomet yra galimybė keistis
Galimybė keistis žmogaus gyvenime visuomet yra, todėl mandalas rekomenduojama piešti pieštuku, kad vėliau galima būtų trinti. Trynimo procesas – tarsi savo gyvenimo koregavimas. Piešimas padeda save pažinti ir suvokti – žmogus dažnai pamato, kad kažkas jo mandaloje yra ne taip.
Prieš susirgdamas žmogus daro vienus ar kitus veiksmus, kurių nedarydamas galbūt būtų sveikas. Taip ir piešdamas mandalas žmogus elgiasi intuityviai, tačiau kai tai išryškėja popieriuje gali pamatyti savo klaidas ir jas pataisyti, pakoreguoti. Būtent taip iš pradžių keičiasi dvasinis, o po kurio laiko ir fizinis pasauliai. Tik praėjus tam tikram laikui ir suvokus, kad mandala yra nepriekaištinga, ją galima baigti.
Mandala – langas į vidinį pasaulį
Mandala yra kaip langas ar durys – galima išeiti arba kažką įsileisti. Į užbaigtą mandalą galima tiesiog žiūrėti, medituoti ir tai nepabosta: piešinys mandaloje nuolat keičiasi ir juda išryškindamas tai vienas, tai kitas struktūras ar spalvas.
Piešiant mandalą svarbiausia niekur neskubėti, geriau lėtai ir užtikrintai judėti į priekį, klausantis tik vidinio balso. Žinoma, svarbu žinoti ir pagrindinius mandalų kūrimo principus.
Mandalos piešimo technikų yra įvairių. Tačiau technika ne taip svarbu. Svarbiausia, ką piešdami išsakote ir jaučiate. Trumpai tariant, norint sukurti mandalą, didelių mokslų nereikia, tiesiog reikia leisti piešiniui gimti savaime.
Asmenines mandalas galima piešti vienam namie arba specialiose piešimo pamokose grupėje. Galima kurti netgi grupinę mandalą: kai vieną piešinį piešia visa šeima, draugų ratelis ar net įmonės kolektyvas. Tokia mandala gali puikiai atskleisti tarpusavio santykius.
Keli naudingi patarimai, kaip piešti mandalą
► Jums reikės jaukios ramios ir patogios vietos, kurioje yra stalas, piešimo popieriaus, skriestuvo, liniuotės, trintuko ir daug skirtingų spalvų pieštukų, kreidelių ar flomasterių. Spalvas geriausia rinktis intuityviai, nežiūrint.
► Mandalą pradėkite skriestuvu ir paprastu pieštuku nubrėždami taisyklingą apskritimą. Pažymėkite apskritimo centrą. Liniuote padalinkite apskritimą į 4-24 dalis, brėždami susikertančias linijas per apskritimo centrą. Didžiojo apskritimo viduje skriestuvu nubrėžkite dar kelis mažesnius apskritimus. Tai - būsimos mandalos „karkasas“.
► Tada visiškai atsipalaiduokite nuo minčių ir švaria galva spontaniškai pasinerkite į mandalos „auginimo“ procesą. Pradėkite nuo mandalos centro.
► Pieškite, kol užpildysite visą ratą. Jei kils noras išsiveržti už rato ribų, neslopinkite jo. Vienintelis reikalavimas: išsaugokite mandalos simetriją.
► Kai nuspręsite, kad mandala jau baigta, pradėkite spalvinti. Spalvas taip pat rinkitės visiškai spontaniškai, nežiūrėdami ir specialiai jų nederindami tarpusavyje.
Keli „Youtube“ mandalų „auginimo“ pavyzdžiai
Pradedantiesiems geriausia mandalą pradėti kurti pasitelkus skriestuvą ir paprastą pieštuką, kad būtų išsaugota simetrija. Vėliau nereikalingos linijos ištrinamos. Kaip tai daroma, galite pamatyti čia.
Įgudę mandalų kūrėjai kuo lengviausiai mandalas „augina“ tiesiog „iš rankos“.
O taip mandalas kuria tikri šio reikalo žinovai - budistų vienuoliai. Preciziškos jų smėlio mandalos žinomos visame pasaulyje. Tiesa, kiekvieną sukurtą smėlio mandalą budistai vėliau taip pat preciziškai sunaikina, taip atspindėdami Budos perteiktą šio pasaulio laikinumo ir nuolatinio kitimo filosofiją.