Lina Žilevičė – Mane „ištiko“ namelis

Lina Žilevičė / Rimvydo Slavyko nuotraukos
Lina Žilevičė / Rimvydo Slavyko nuotraukos
DAIVA KAIKARYTĖ
Šaltinis: Žmonės
A
A

Viskas prasidėjo nuo dubenėlio šaltienos ir nevilties. Netrukus tai virto kone ryškiausiu šalyje pastatu – Klaipėdoje ant jūros kranto švytinčia „Audrute“. Kai tik pandemija atleis gniaužtus, bus galima gardžiai valgyti, juoktis, vakaroti ir išsinešti atmintyje gastronominių susitikimų vietos „ToLi nuo klasikos“ įkūrėjos Linos ŽILEVIČĖS (32) skleidžiamą nuotaiką, įkvepiančią ne šiaip gyventi – tiesiog godžiai kabinti gyvenimą dideliais šaukštais.

Taip išeina, kad per pirmąjį karantiną dubenėlis jūsų vyro Tomo išvirtos pilkos šaltienos virto spalvomis sprogstančia „Audrute“? 

Praėjęs pavasaris buvo toks neįtikėtinai įdomus, kad jį regiu kaip kino filmą. Tačiau nė vienam iš mūsų tai nebuvo filmas. Stengėmės kliautis vienas kitu ir emocines bei finansines netektis suprasti kaip neišvengiamą realybę. Tokią realybę, kurioje buvo visa planeta. Netekti svajonių, idėjų ar investicijų yra kur kas geriau nei artimo. 

Tai tada Tomas išvirė šaltieną ir ją išmainėme į vyną! Atsimenu tą gražią emociją, kai visi išsigandę ir sutrikę keitėmės gerumu, knygomis, palikdavome pyragus prie durų ir ilgas valandas kalbėdavomės vaizdo skambučiais. Apie tą patį per tą patį. Mes greitai prisitaikėme. Gaminome, vežėme, daug dirbome.