„Mane nori pagrobti“: plinta sukrečiantis vaizdo įrašas – į vaiko prašymą sureagavo tik vienas žmogus
Svetainių ir elektroninių parduotuvių kūrėjas Vilius Jurgaitis sostinės gatvėse vykdė jautrų eksperimentą. Mažamečio vaiko buvo paprašyta prieiti prie nepažįstamų praeivių ir pasakyti, kad jį norima pagrobti, o slapčia filmuotos jų reakcijos. Rezultatas – stebinantis ir liūdnas.
V.Jurgaitis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas šalies sostinėje vykdytas eksperimentas. „Laba diena, kažkoks vyras mane nori pavogti. Galit paskambinti mano tėčiui?“ – taip į praeivius kreipiasi mažametis vaikas, o vėliau prieina vyras, kuris tikina, jį nuvešiantis pas mamytę. Slapčia filmuotos praeivių reakcijos šokiruoja – į berniuko žodžius rimtai sureagavo tik vienas žmogus – Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.
„Eksperimentą padariau, nes norėjau pažiūrėti, kaip žmonės reaguos atsidūrę tokioje situacijoje, nustebino, bet dauguma vengė padėti“, – Žmonės.lt sakė eksperimento rezultatais nustebęs V.Jurgaitis.
Šis vaizdo įrašas sulaukė daugybės komentarų ir žmonių svarstymų, kodėl praeiviai tokie abejingi. Tiesa, buvo ir tokių, kurie bandė pateisinti niekaip į vaiko prašymą nereagavusius praevius – tikino, kad šis buvo per daug ramus.
„Kaip baisu! Net moteris pro pirstus pasižiūrėjo…“ – rašė viena iš socialinių tinklų vartotojų.
„Vaikas be streso gražiai prieina pasisveikina , o tik po to ramiu balsu mane pagrobti nori. Jei video padarytų kad vaikas strese šoke panikoje o ne laba diena. Tada manau reakcijos būtų kitokios“, – po vaizdo įrašu svarstė komentatorius.
„Vaikas jei vaidintų šiek tiek įtikinamiau ir parodytų kad bijo ir išsigandus manau praeivių reakcija būtų adekvatesnė“, – jam pritarė kitas.
„Kas sako, kad vaikas per ramus ir nestresuoja, tai gal neturite vaikų? Normalus vaikas būtent jaučiasi nejaukiai/nedrąsiai prašydamas pagalbos pas svetimą žmogų. Net jaučiasi kaltas, gėdijasi, kad tai su juo vyksta. Tai vyresnis gali rėkti ir kitaip stresuoti. Tad neapsigaukite, ir jeigu prašo sureaguokite, net jeigu ir tai tėvas, galimai būna ir nuo jo reik apsaugoti. Verčiau perteklinis dėmesis, negu abejingumas“, – mergaitę apgynė viena moteris.
Vaiko teisių gynėjai primena keletą visiems bendrų taisyklių:
Paaiškinkite vaikui, kaip bendrauti su nepažįstamaisiais. Tai visada aktualus klausimas virtualioje erdvėje, ne mažiau ir realiame gyvenime. Vaikas turi žinoti, kad negalima sėsti į nepažįstamo žmogaus automobilį, eiti į jo namus. Apie įtarimą keliančių žmonių dėmesį svarbu nedelsiant pranešti tėvams, mokytojui ar kitam šalia esančiam žmogui.
Atkreipkite dėmesį į paros metą. Stenkitės, kad vaikas neliktų be suaugusiųjų sutemus, net jeigu metas nėra vėlus. Jeigu nutinka taip, kad vaikas jau tamsiu paros metu keliauja vienas, svarbu, kad jo pasirinktas maršrutas būtų gerai apšviestas, aplink būtų kitų žmonių.
Žinokite vaiko maršrutą. Susipažinkite su vaiko keliu į mokyklą, būrelį ar į kitą dažniau lankomą vietą. Įsitikinkite, kad maršrutas yra saugus, o vietos, kuriomis eina vaikas, nėra atokios. Svarbu vengti mažiau apgyvendintų vietų, parkų, arti esančių vandens telkinių.
Domėkitės, su kuo vaikas bendrauja internete. Labai svarbu tėvams žinoti, kas yra vaiko draugai ir su kuo jis bendrauja. Ši taisyklė itin aktuali kalbant apie socialinius tinklus, kur vaikams pasiūlyti draugauti gali ir visiškai nepažįstami bei ne gero linkintys žmonės. Jie gali apsimesti vaikų bendraamžiu ar draugu.
Užtikrinkite pasiekiamumą ir tarpusavio ryšį. Būtina aptarti, kokiais būdais į pavojingą situaciją patekęs vaikas, be jokių išlygų galės pasiekti tėvus arba į kokį kitą artimą žmogų prireikus gali kreiptis pagalbos. Mažesniam vaikui į telefoną įveskite pagalbos telefono numerį 112.
Įsivertinkite vaiko gebėjimą priimti sprendimus. Paauglystėje vaikui suteikiame daugiau erdvės, tačiau saugumo tema išlieka svarbi. Įsitikinkite, kad paauglys pakankamai savarankiškas ir mokės reaguoti netikėtose situacijose. Būkite atidūs aptardami saugumą, interpretacijų negali likti.
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.