Mano draugai, mano konkurentai

Nereikia žiūrėti serialų, kad suprastume, kaip lengvai moterys gali perkąsti viena kitai gerklę. Tam ne visada reikia ir ypatingų priežasčių – tyrimai rodo, kad moterų testosterono kiekis organizme padidėja vos užuodus ovuliuojančių dailiosios lyties atstovių marškinėlius: jos tarsi parengiamos agresyviai kovai dėl geriausio jaunikio. Pastebėta, kad moterys taip pat nesąmoningai tampa kritiškesnės ir elgiasi mažiau palankiai su seksualiomis nepažįstamosiomis. Vis dėlto aršiausia konkurencija vyksta ne tarp svetimų žmonių, o tarp artimiausių draugų. Ir ne tik seksualiniu atžvilgiu.  

Kad žinotume, kur esame ir ar einame teisingu keliu, mes nuolat lyginamės su aplinkiniais, pagal jų sėkmes ir nesėkmes matuojame savąsias. Pagrindiniais savivertės atskaitos taškais tampa mūsų draugai – žmonės, su kuriais kartu pradėjome eiti tuo pačiu keliu ir kuriuos laikome sau lygiais. Ar pasiekiau tiek pat, kiek mano draugė? Ar šį vakarą atrodau taip pat žaviai? Ar mano vaikai tokie pat paklusnūs? 

Tyrimai rodo, kad moterys itin jautrios socialiniams lyginimams, o jų savivertė dažnai svyruoja priklausomai nuo to, kaip sekasi draugėms. Bijome nepritapti ir būti išstumtos iš bičiulių būrio, todėl jų paaukštinimą darbe, šeimos pagausėjimą ar prabangią kelionę neretai pasitinkame dviprasmiškais, vienas kitą draskančiais jausmais – džiaugsmu, pavydu ir siekimu įrodyti, kad esame neką prastesnės. Kada kito sėkmė – kai turėtume džiugiai palaikyti draugę už rankos – pradeda mus graužti ir skatina stoti į kovą? Kodėl sveika konkurencija virsta geriausiosios rinkimais ir ar įmanoma susigrąžinti draugiškas žaidimo taisykles į bičiulių ratą? 

Kai kito sėkmė parodo mūsų trūkumus

Stiprus pavydas ir pyktis kyla tada, kai kitų sėkmę pradedame vertinti kaip savo trūkumus. 

Visos daugiau ar mažiau jaučiame konkurenciją. Tai nėra blogai, nes skatina pasitempti ir tobulėti. Tačiau neretai konkurencingi jausmai nukreipiami priešinga linkme, ardančia ne tik draugystę, bet ir mus pačias iš vidaus. Sveikai konkurencijai grėsmę kelia keli veiksniai. Pirmiausia – asmeninė nuomonė. Stiprus pavydas ir pyktis kyla tada, kai kitų sėkmę pradedame vertinti kaip savo trūkumus. Tai ypač būdinga žemą savivertę turintiems asmenims, kurie apie save sprendžia pagal pasiekimus ir nuopuolius (jei man pavyko – vadinasi, esu „nuostabi“, jei susimoviau – „niekam tikusi“). Gyvenimas ant svarstyklių, laukiant, kuri lėkštutė nusvers, itin vargina ir stumia nuolat ieškoti aplinkos pritarimo („taip, tu laikaisi nepriekaištingai“).

Tokie trapūs ir priklausantys nuo kitų nuomonės bei sėkmės draugai – tikras iššūkis, nes jiems iš tiesų sunku džiaugtis kitų laime, ypač jei patiems klostosi ne itin gerai. Draugės laimėjimai tampa savotišku veidrodžiu, iškreiptai atspindinčiu jų gyvenimo silpnąsias vietas. Bičiulio vestuvės gali atskleisti vienišumą. Pakeltos pareigos – priminti, kad švaisto laiką, kai galėtų kovoti dėl savo pašaukimo. 

Ar įmanoma ištrūkti iš šios kreivų veidrodžių karalystės? Taip, jei išliksime nuoširdžios ir nebijosime pasigilinti į save. Jei jaučiate, kad norite konkuruoti su draugėmis ir joms pavydite, paklauskite savęs, kas sužadino šiuos jausmus. Kas už jų gali slypėti? Galbūt šioje srityje jūs taip pat norite ką nors nuveikti? Kas jums trukdo? Ką galite padaryti, kad pasiektumėte savo tikslus? Įsisąmoninkite, kad kito sėkmė dar nereiškia, jog susimovėte. Atraskite sritis, kuriomis galite didžiuotis. Stiprinkite savivertę.

Kodėl svarbu nebėgti nuo savo jausmų

Nors esame mokomos slopinti pavydą ir konkurencingus jausmus (ir kas norėtų turėti tokių draugų?), jie niekur nedingsta, o ilgai kaupiami įgauna destruktyvumo ir virsta savęs apgaudinėjimu, savigrauža arba kitų neapykanta. Todėl itin svarbu savo jausmų neignoruoti, nebijoti ir priimti juos tokius, kokie yra. Jausti dar nereiškia veikti. Bet apie viską iš eilės. 

Nepripažintas pavydas gali mus priversti patikėti priešingu scenarijumi ir atmesti tai, kas svarbu mūsų gyvenime.

Nepripažintas pavydas gali mus priversti patikėti priešingu scenarijumi ir atmesti tai, kas svarbu mūsų gyvenime: „Na ir gerai, kad jai pavyko įstoti, o man ne. Iš tiesų, visai netroškau šios specialybės.“ Nenorėdamos pasirodyti pavydžios arba silpnesnės draugės, mes verčiau pakeičiame žaidimo taisykles – deja, savo sąskaita – ir, užuot toliau siekusios tikslų, jų tiesiog atsisakome. 

Užslopinti jausmai prasiveržia ir kritikos strėlėmis: jos būna nukreiptos arba į vidų, arba į išorę. Pavyzdžiui, jei viršininkas per susirinkimą pagiria kolegę, nors manote, kad prie aptariamo projekto prisidėjote neką mažiau ir taip pat esate verta viešų aplodismentų, galite sumenkinti draugę: „Kokia padlaižūnė. Ji to net nenusipelnė. Jai neabejotinai trūksta įgūdžių. Kokio velnio dirbu kompanijoje, kur tokios atsilikėlės nuskina visus laurus?“ Arba įsižeisti: „Tu tokia naivi. Niekada nežinai, kaip elgtis. Nenuostabu, kad jai daug geriau sekasi.“ Akivaizdu, kad abu scenarijai nėra konstruktyvūs. Jie tik dar labiau sustiprina neigiamus jausmus tiek sau, tiek kitam asmeniui ir bejėgiškumą.

Išeitis? Nebėgti nuo jausmų, kad ir kokie nemalonūs jie būtų. Kilęs pavydas ir noras konkuruoti parodo, kas svarbu jūsų gyvenime ir ko jums trūksta. Užuot slopinusios nepageidaujamas emocijas, pasigilinkite į jų priežastis – tai jūsų kelrodis į tobulėjimą. Sutikite: ši alternatyva kur kas naudingesnė ir mielesnė nei apkalbos ar varžybos. Šiaip ar taip, draugai – vienas svarbiausių mūsų laimės ingredientų, kuriuos išnaudoti „pavydo sriubai“ nėra išmintinga. Geriau iš jų pasisemti idėjų skanesniam „patiekalui“. 

Kad draugystė nevirstų kovos lauku 

• Jei draugė nuolat su jumis konkuruoja, pamėginkite atrasti užslėptas tokio elgesio priežastis. Nepriimkite jos šiurkštaus elgesio pernelyg asmeniškai. Labai tikėtina, kad kritika ar pavydūs žodžiai tėra maskuotė, rodanti jos pačios silpnąsias vietas. Galbūt ji nesijaučia pakankamai įvertinta, nepasitiki savo jėgomis? 
   
• Pavydite draugei, kad jai sekasi geriau nei jums? Susitelkite į tai, ką turite geriausio, o ne tai, ko trūksta. Arba atraskite neigiamų draugės sėkmės elementų, pavyzdžiui, naujos pareigos pareikalaus daug energijos ir laiko. 
   
• Stiprinkite savivertę. Jei žinosite ir pripažinsite savo stipriąsias puses, jums nereikės desperatiškai ieškoti pagyrų iš aplinkos. Taip pat nebūsite tokia jautri kitų nuomonei ar sėkmei. 
   
• Atskirkite konstruktyvų pavydą nuo destruktyvaus – norą turėti tai, ką galite ir ko ne. Pavydas gali ir motyvuoti, ir griauti, todėl labai svarbu jį nukreipti teigiama linkme identifikuojant savo poreikius ir išsikeliant tikslus jiems įgyvendinti. 
   
• Tapkite tokia drauge, kokią norėtumėte turėti. Kito žmogaus nepakeisite, tačiau galite pakeisti savo elgesį ir tikėtis, kad jums atsakys tuo pačiu. Jei draugė nuolat konkuruoja ir siekia pripažinimo, tą jai ir suteikite. Kai ji supras, kad jūs – ne priešininkė ringe, nebeeikvos jėgų įrodinėdama esanti geresnė. Kas žino, gal ir jums nepagailės komplimentų? 
   
• Išsiaiškinkite motyvus, kurie skatina tarp jūsų atsiradusią konkurenciją. Jei draugei rūpi tik pasigirti ir neįdomūs jūsų pasiekimai, gal prasminga padaryti pertrauką ir draugystę įvertinti iš naujo? 
   
• Pakeiskite požiūrį. Draugų sėkmė dar nereiškia, kad esate prastesnė. Žvelkite į tai kaip į galimybę pasimokyti – jūsų bičiulė galės duoti daug naudingų patarimų, jei iš tiesų norėsite sekti jos pavyzdžiu.