Kai prieš ketverius metus prancūzų menininkė Clara GIAMBINO (25) po peržiūros Berlyne pasirašė sutartį su šiuolaikinio šokio trupe „Aura“, iš pradžių manė, kad reikalą turi su vokiečiais, kad iš Izraelio kelsis į Vokietiją, bet... teko vykti į Kauną. Ir nė dienos dėl to nesigailėjo! Neseniai įrašiusi dainą „Širdis“ (pagal to paties pavadinimo Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį), Clara bemat buvo pastebėta plačiosios publikos, o Kaunas jai tapo dar ir meilės miestu.
Jau septynerius metus negyveni gimtajame Marselyje – nejaugi jo nepasiilgsti?
Šis miestas mane nuolat stebina kontrastais – rafinuotumu ir grubumu, tamsa ir šviesa, purvu ir blizgesiu, tvarka ir chaosu. Ten kiekvienas kvartalas ir jo žmonės turi savo veidą ir identitetą, o chaosas – savo tvarką. Jei sakyčiau, kad nejaučiu savo miestui nostalgijos, kad nepasiilgstu ūkininkų turguje skambančios dainingos Marselio tarmės, meluočiau – ilgesys labai stiprus.
Kodėl dažniau ten nesilankau? Taigi visą suaugusios merginos gyvenimą – nuo aštuoniolikos – leidžiu užsienyje ir nuolat nešiojuosi dvejopą jausmą: noriu ten, bet noriu ir patirti gyvenimo svetur. Tokią kosmopolitišką prigimtį perėmiau iš tėvų ir senelių: mano pavardė – itališka, nes tėtis yra pusiau italas ir pusiau prancūzas, mama – pusiau ispanė ir pusiau italė... O aš gimiau Marselyje, Šventojo Juozapo ligoninėje.