Po kiekvienos tokios pergalės kyla didžiulė dėmesio banga. Turbūt jau iš patirties žinote, kada viskas nurims ir galėsite grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo?
Laura: Pamenu, po Londono olimpinių žaidynių 2012-aisiais, kai laimėjau auksą, interviu, fotosesijos, sporto renginiai, posėdžiai ir konferencijos truko du mėnesius. Du mėnesius!
Prisipažinsiu, galvojau, galą gausiu... Žiūriu, kad ir šįkart iki rugsėjo 10-os ar 15-os susitikimų jau priplanuota. Bet tada buvau ne viena medalininkė – penkiese parvežėme apdovanojimus. Dabar aš – viena. Lyg ir buvau tam pasiruošusi, bet bijau net galvoti, kiek čia ta dėmesio ir viešumo banga tęsis.
Pati košę užviriau, pačiai ir semti (juokiasi). Tokį dėmesį atlaikyti nėra paprasta, be to, jis kuriam laikui išmuša iš įprasto gyvenimo ritmo. Per visus tuos renginius ir susitikimus kelintą dieną negaliu net kasdienio kroso nubėgti. Jau ir vaikui mokykla prasideda...
Andrejus: Bet mūsų sporto šakoje sužvaigždėti nelabai pavyksta – esame ne krepšininkai ir ne futbolininkai (juokiasi)... Dėmesys nurims, viskas grįš į vietas, o mes – į treniruočių aikštelę.