Girdėjau, kad į Kauną pas psichologą Gintarą ŠMATAVIČIŲ (59) žmonės važiuoja net iš Vilniaus ir Panevėžio. Dainininkė Jurga Šeduikytė jam dėkinga už suvokimą, kas esanti ir ko norinti. Jųdviejų konsultacijos virto terapine knyga apie santykį su savimi, kitu ir pasauliu „Lipt stogais ir žiūrėt žemyn“: Jurga lipo aukštyn priimdama pokyčius ir iššūkius savo gyvenime, Gintaras mokė tvirčiau stovėti ant žemės, kad būtų lengviau atsispirti ir kilti aukštyn.
Kaip gimė tokia knyga su žmogumi iš visai kitos srities – kito pasaulio nei jūs?
Jurga pasiūlė. Ji pas mane važinėjo iš Vilniaus kaip klientė, o kai prasidėjo pandemija ir buvo įvestas pirmasis karantinas, dirbome nuotoliniu būdu. Tada jai ir kilo mintis rašyti knygą – norėjo, kad jos patirtis būtų naudinga daugiau žmonių.
Sutikau, nes man patinka iššūkiai. Įvairiems žurnalams rašau rimtus psichologinius straipsnius. Čia buvo įdomu, kad sudėtingus dalykus turėjau pateikti kiekvienam aiškiais žodžiais ir forma. Negalėjau nukrypti į sunkią mokslo kalbą. Sutarėme su Jurga dirbti susirašinėdami laiškais: ji parašo, aš atsakau.
Jeigu ne Jurgos pasiūlymas, būtumėte pribrendęs knygai?
Aš – daugiau praktikas, patinka dirbti su žmonėmis. Greičiausiai nebūčiau prisiruošęs rašyti knygą. Tiesa, jau gavau pasiūlymą dėl naujos, bet kol kas atidedu. Ir stengiuosi komentarų apie save neskaityti. Ne dėl to, kad mane jie žeistų, tiesiog nereikia apsikrauti svetimomis nuomonėmis. Mane pasiekę atsiliepimai apie knygą – geri. Gal dėl garso knygos girdėjau porą nuomonių, kad mano balsas nepatiko. Bet negaliu pykti – jis ir pačiam nepatinka (juokiasi).