Kai keliuose nebelieka spūsčių, pasimiršta darbai ir kasdieniai rūpesčiai, o namus užpildo džiugiai nusiteikę artimieji – ateina Kalėdos. Tiesa, dainininkui ir aktoriui Mantui Jankavičiui didžiosios metų šventės atrodo kiek kitaip. Pasirodymai skirtinguose Lietuvos miestuose, šventę kuriant ne prie namų židinio, o klausytojų pilnose salėse. Būtent tokį žinomą atlikėją galima išvysti kalėdinėje „Telia“ reklamoje. Pats M.Jankavičius darbo šventiniu laikotarpiu per daug nesureikšmina ir tikina, kad Kalėdos visų pirma prasideda širdyje.
Šventinėje reklamoje jūsų įkūnijamas veikėjas Kalėdas sutinka koncertuodamas, tačiau jo neapleidžia mintys apie namuose likusią šeimą. Savo meilę jiems jis gali išreikšti tik telefonu ir žodžiais. Jūs pats pradedate koncertinį turą po Lietuvą „Misija – Kalėdos“, tad panašumų – išties daug. Ar šioje istorijoje atpažįstate save?
Gruodis scenos žmonėms iš tiesų yra tikras darbymetis. Kai visi aplinkui atostogauja, švenčia, ilsisi, būna su artimaisiais, aš dienas leidžiu koncertuose arba repeticijose. Per tiek scenoje praleistų metų suprantu, kad kitaip negali būti, tam jau turiu imunitetą (šypsosi). Šeima supranta ir priima, kad į įprastą gyvenimą grįšiu tik sutikus Naujuosius metus.
Vis tik per įtemptą koncertų grafiką bent dieną ar dvi pavyksta stabtelėti ir paminėti gražiausias metų šventes. Ką Kalėdos reiškia jums, jūsų šeimai? Kokias tradicijas puoselėjate?
Kalėdos suteikia galimybę ramiai, be jokios sąžinės graužaties dėl neatliktų darbų ar praleistų skambučių pabūti su šeima ir artimaisiais. Tai – nuostabi Dievo dovana. Taip pat kalėdinio šurmulio ir ryškiai šviečiančių lempučių apsuptyje stengiuosi nepamiršti ir tikrosios, krikščioniškosios šios šventės prasmės.
Tam ir šeimoje skiriamame didelį dėmesį, dėkojame už praėjusius metus, vaišes ant stalo, už tai, kad esame kartu. Suprantu, kad močiučių puoselėtos tradicijos, kurios jaunystėje neatrodė taip įdomiai, dabar tampa labai svarbios mano šeimoje. Džiaugiuosi tuo.
Kas padeda išlaikyti Kalėdas širdyje, kai nemažą dalį švenčių praleidžiate atskirai nuo šeimos?
Vienareikšmiškai – tai yra į koncertus ateinantys žmonės ir mano santykis su jais. Klausytojas, nusipirkęs bilietą, aukoja savo asmeninį laiką, kurį galėtų praleisti vaikščiodamas šventiškai papuoštomis miesto gatvėmis, prie kalėdinės eglės ar užsiimdamas kita sau malonia veikla. Tačiau jis renkasi susitikti su manimi ir tai man yra tikra dovana, kuri neleidžia pavargti net dirbant ypač intensyviu koncertiniu grafiku. Pats darbas tampa poilsiu ir švente.
Ką patartumėte žmonėms, kurie per šventes dirba? Juk tai ir medikai, policininkai, pardavėjai, kitų profesijų atstovai. Kaip išlaikyti ryšį su šeima?
Nepamirškite, kad „aš tave myliu“ galima ištarti ir telefonu. Juk meilę ir ryšį kuria tikrai ne tik fizinis artumas, kai laiką leidi tame pačiame kambaryje. Taip pat, jei galimybės nedirbti per šventes neturite, pabandykite šį laiką kompensuoti kitu metu. Savo atostogas esu susidėliojęs metus į priekį, tad netrukus po švenčių ketinu ilgiau paatostogauti.
Manau, kad yra labai svarbu stengtis išlaikyti balansą tarp darbo, poilsio, laiko šeimai. Žinoma, kartais tai padaryti yra labai sunku, bet bandyti – tikrai verta.
