Mantas Katleris apie Kalėdas Panevėžyje: „Visą gyvenimą buvau saugomas nuo informacijos apie aguonpienį“

Manto Katlerio Kalėdos / Asmeninio albumo nuotr.
Manto Katlerio Kalėdos / Asmeninio albumo nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

Kas nežino, kad tikroji Kalėdų sostinė yra Panevėžys? Šiaip, turbūt niekas nežino. Bet originalia Kalėdų eglute ir humoro jausmu pasižymintis miestas turi savo kalėdinių herojų. Vienas tokių – Panevėžio dovana Lietuvai, kortų meistras ir pagaliau merginą susiradęs jaunuolis Mantas Katleris.

Iš Panevėžio kilęs ir specialiai šiam interviu deleguotas žurnalistas pakamantinėjo Mantą, ką gi jam reiškia Kalėdos, kokias dovanas mėgsta pats humoro grandas ir kokių dovanų verti kiti „Humoro klubo“ nariai. Jūsų dėmesiui dviejų panevėžiečių pokalbis Kūčių stalo pašonėje.

(Kalba netaisyta, laisvas vertimas iš Panevėžio kalbos)

– Mantai, kaip atrodo tradicinės Katlerių šeimos Kalėdos? Sėdit kaime prie stalo, traukiat šiaudą, lupat mandarinus ir valgot silkę su grybukais?

– Kūčių vakarienė Katlerių šeimoje būna šeši žuvų piršteliai perpjauti per pusę… Ir tai pas mus yra laikoma 12 patiekalų (juokiasi). Iš tikro tai tradicijos yra lygiai tokios, kokias ir paminėjai. Nuvažiuojam į kaimą pas močiutę, visada traukiam šiaudą, močiutė visada juodai pajuokauja, kad jai čia paskutiniai metai, nes šiaudas trumpiausias, valgom mandarinus ir 11 būdų paruoštą silkę ir laužiam plotkelę. Ir taip kiekvienais metais.

Keista tik tas, kad apie aguonpienį sužinojau tik prieš porą metų.

Keista tik tas, kad apie aguonpienį sužinojau tik prieš porą metų. Visą gyvenimą iki tol buvau saugojamas nuo šitos informacijos. Augau aguonpienis-free burbule.

– Kiek šventės laiko užima kasmet kartojamų filmų žiūrėjimas per televizorių?

– Mūsų giminėje niekas nežiūri filmų, išskyrus mane. Visada per televizorių įjungia mišias ar kokį koncertą. Nuobodžiau už ėjimą į bažnyčią, gali būti tik žiūrėti bažnyčią per televizorių. Gal ir gerai. Tada labiau norisi pabendrauti su giminėmis.

Mantas Katleris vaikystėje
Mantas Katleris vaikystėje / Asmeninio albumo nuotr.

– Kokią blogiausią dovaną esi gavęs? Gauni loterijos bilietų ir vilnones kojines nuo močiutės?

– (Juokiasi). Atrodo, kad tu švęsdavai šventes su mumis, kad taip viską žinai. Iš močiutės dažnai gaunu pirštinių, bet nesiskundžiu, nes jos labai gražios ir šiltos. „Teleloto“ bilietas yra privalomas, kaip ir kūčiukai. O blogiausia dovana vaikystėje tai buvo skustuvas. Gavau jį 3 metus prieš tai, kai jį pirmąkart panaudojau.

„Teleloto“ bilietas yra privalomas, kaip ir kūčiukai.

– Kas Panevėžyje yra ryškiausias Kalėdų simbolis?

– Kalėdų eglė, žinoma (gudriai šypso Mantas). Daug apie ją kalbėta pastaraisiais metais. Šiek tiek net nusivylėm su draugais šįmet, kai labai gražią eglę įžiebė Panevėžys. Neturėsime iš ko pasijuokti.

– Kokia turėtų būti Panevėžio kalėdinė eglė, kad ją Lietuva išrinktų geriausia?

– Turbūt taip niekada nebus. Gražiausiomis tampa Kauno arba Vilniaus. Panevėžio eglės paprastai būna konservatyvios, neišradingos ir saugios. Tie patys žaislai kiekvienais metais … Nors vėlgi pasikartosiu, šįmet visi buvom labai maloniai nustebinti.

Mantas Katleris vaikystėje
Mantas Katleris vaikystėje / Asmeninio albumo nuotr.

– Kokios tavo Kalėdų šventimo tradicijos Panevėžyje? Ar einate su draugais į miestą?

– Kažkada bandėm daryti užsieny populiarią „auksinę mylią“. Kai per vakarą turi nueiti į 12 barų ir kiekviename iš jų išgerti po bokalą alaus. Bet per anksti baigėsi mums tas nuotykis, o be to, ir barų turbūt tiek nėra Panevėžy.

Anksčiau tradicija buvo draugams susirinkti kokioje frančizinėje kavinėje ir susėdus visiem kartu bandyt ieškot kažkokio tūso, kur įsimest. O dabar pastaruosius kelerius metus per Kalėdas yra organizuojami tūsai vyninėje arba sušinėje. Gera muzika, normalūs žmonės. Jei šių Kalėdų nešvęsčiau Indijoje, tai švęsčiau būtent ten.

– Kokių dovanų turėtų gauti kiti Humoro klubo nariai? Ko jiems labiausiai trūksta?

– Dominykui Klajumui – proto, Mantui Stonkui – širdies, man – drąsos, o Pauliui Ambrazevičiui – kad grįžtų į savo planetą, iš kur atskridęs.

Mantas Katleris vaikystėje
Mantas Katleris vaikystėje / Asmeninio albumo nuotr.

– Ką padovanot kolegoms darbe, jei nežinai, kam dovana teks: ar tam, kur tik pasisveikini, ar tai merginai, kur visai nieko? Bet galima tik iki 10 eurų...

Dominykui Klajumui – proto, Mantui Stonkui – širdies, man – drąsos, o Pauliui Ambrazevičiui – kad grįžtų į savo planetą, iš kur atskridęs.

– Visais gyvenimo atvejais tinka Katlerio kortos. Dabar už labai patogią 5 eurų kainą. Apsidžiaugtų ir didelis, ir mažas.

– Įsivaizduok situaciją: vyksti namo, sustojat su draugais degalinėj palei Ukmergę ir supranti, kad mamai dovanos nepaėmei. Degalinėj likę tik: lenkiško alaus skardinė, „Kent“ mėlynas pakelis, tas teptelis, kur apšalusiems langams valyt ir prezervatyvai „Husar“. Ką imi?

– Visų pirma, tai bet kuri iš šitų dovanų būtų turbūt geresnė, nei ta originali dovana, kurią nupirkau ir palikau. Gal nupirkčiau prezervatyvų ir atviruke parašyčiau – šiam pasauliui ir vieno Katlerio per daug.

– Kas iš žinomų Lietuvos žmonių labiausiai primena Kalėdų Senelį?

– Gintaras Einikis. Jis iš tų fainų žmonių, kuriam daug labiau patinka duot, nei gaut. Nes davime būtent ir slypi visa Kalėdų dvasia.

Mantas Katleris vaikystėje
Mantas Katleris vaikystėje / Asmeninio albumo nuotr.

– Kas iš žinomų Lietuvos žmonių nusipelnė geriausios dovanos, o kas blogiausios?

– Blogiausios tai Egidijus (aut. – turi galvoje Dragūną)… Už važinėjimą girtam. Geriausios irgi Egidijus… Už aukas labdarai. Tai jis turėtų gauti ir anglį, ir didžiulį LEGO konstruktorių šiais metais.

– Kalėdinis Katlerio linkėjimas Panevėžiui, Lietuvai ir pasauliui.

– Panevėžy, 2016-iems linkiu tau, kad vėl turėtum stiprią futbolo komandą, daugiau veiklos jauniems žmonėms ir svarbiausia – išlikti žmogumi.

Lietuviams – daugiau šypsotis, mažiau dėl visko kaltinti valdžią ir būti malonesniems nepažįstamam žmogui.

Pasauliui – išgaudykit visus teroristus ir kad neiširtų ONE DIRECTION.

– Ačiū už pokalbį, maestro.