Mantas Reimeris: „Kažkada plaukų sąmokslas bėgti nuo galvos atrodė lyg tragedija, o dabar – privalumas“

Prieš kažkiek metų plaukų sąmokslas bėgti nuo galvos buvo rimto dydžio tragedija, o dabar – vieni privalumai. Pamenu, kad jie garbanodavosi į visas puses ir Leonardo DiCaprio „Titaniko“ šukuosenos padaryti negalėjo joks plaukuosenos specialistas... Tai dabar tikrai geriau. Bruce Willis, Jason Statham ar Algis Kriščiūnas tikrai kiečiau. Minia pritaria!

O iš tiesų, norėjau pasiguosti dėl laikrodžio, kuris mano nuoskaudų lentelėje yra apibrauktas raudonai. Nesiseka man su tuo rankos aksesuaru. Gavau superinį dovanų, mėnesį vaikštau kaip loteriją laimėjęs... ir čia iš eilės kokių šešiolika bėdų užklumpa. Tai sugenda, tai apgauna baterijų pardavėjai, tai nutraukiu apyrankę, tai dar kokie užkeikimai. Ir tų nervų kiek. Nei stilingas, nei turi, nei neturi. Toks neaiškus. Be veido. Nors gal daugiau be rankos. O ką draugai galvoja?

Tai buvo seniai. Dabar jau išmokau nekreipti dėmesio, kiek stiliaus be laikrodžio ant rankos ir be plaukų ant galvos lieka. Ir lengviau viskas. Saulės daugiau, lyja mažiau. O ta bėda ramiai guli stalčiuje, gal dar kada nunešiu pataisyti...

Nebent va tą „Apple“ protingą laimėsiu. Jaučiu, stiliaus pridės. Ir nieko tokio, kad aš jau moku susitaikyti, kad neturiu kiečiausio rolekso, man patinka inovacijos ir technologijos. Ten juk toks, tiesa?

P. S. Visą šį pasaulinio lygio rašinėlį konkursui sugebėjau įkomentuoti Jurgai ant sienos feisbuke. O tada tik - vaje vaje, juk reikia el. paštu siųsti „Žmonėms“. Tiesiog laimės kūdikis, sutvertas konkursams. Prieš tuos kelerius metus būčiau neužmigęs jau, o dabar tai: ai, kaip Komisija duos. Kol Zuckenberg'as nepamatė, ištryniau komentarą. Perskaitė kokie trys žmonės ir Jurga. Tai kaip ir niekas nematė. Prizų tai norisi. Labai neliūdėsiu jei ką, nes niekada nelaimiu. Bet dar tikiu stebuklais...

P. P. S. Nuotraukoje tas laikrodis ir ta plikė iš istorijos. Na ten aš, jeigu trumpiau.