Mantas Stonkus ir Ala Karpenko: „Aistrai nebūtinai reikia bučinio, seksualumo ar nuogos kojos“

Pradėjote repeticijas dar birželį, ką per tą laiką sužinojote vienas apie kitą ir kaip jaučiatės ant parketo?

Mantas: Parketas medinis, lakuotas, kietas, ant jo skauda kristi, ypač kai dar nemoki žingsnelių (šypsosi). Negaliu sakyti, kad šokome tris vasaros mėnesius, nes mano šeimą aplankė gandrai, atnešę nuostabų grožį. Turėjau daug darbų, filmavausi filme „Flight Redirected“, taip pat reikėjo atostogų... Tad repeticijų tikrai neturėjome daugiau už kitus, bet pasiruošti spėjome.

Ala: Stengėmės dirbti ne kuo ilgiau, o kuo produktyviau. Ateini, susikaupi, padarai ir išeini. Nesame iš tų porų, kurios mėgsta visą dieną sėdėti salėje.

Galbūt jau aišku, kokiems šokiams Mantas gabesnis, kokios stipriosios jūsų poros pusės?

Ala: Mantas viskam yra gabus, jis greitai susigaudo, pagauna esmę. Iš pradžių sunkiai ėjosi klasikiniai šokiai, tango, tačiau pralaužėme ledus. Jau kai repetavome antrąjį šokį, valsą, sekėsi gerokai lengviau. Kai buvome šokių stovykloje Trakuose, atrodė, kad bus sunkiau su Lotynų Amerikos šokiais, nes jų šokome mažiau. Kojos Manto nebe medinės, jau suminkštėjo, gal kartais tik iš jaudulio grįžta tas nedrąsumas.

Mantas: Man atrodo, kad vieno šokio negalime vadinti savo arkliuku. Mūsų poros arkliukas – mūsų su Ala bendravimas. Tai mums puikiai sekasi, nėra netikrumo, vienas nuo kito nieko neslepiame, nebuvo nė vieno net mažyčio konflikto. Draugystė yra mūsų stiprioji pusė ir manau, kad tokie dalykai matosi ir televizijos ekrane. Blogų santykių tikrai nepaslėpsi, o mūsų santykiai puikūs.

Vienos poros ant parketo būna teatrališkos, kitos daugiau dėmesio skiria sceniniam įvaizdžiui. Kokie būsite jūs?

Ala: Dažniausiai mums gimsta idėja, o kartu su ja ir kostiumai bei muzika, choreografija. Stengiamės šokį išpildyti visapusiškai.

Kaip jaučiatės prieš startą projekte, ar esate užtikrinti savo jėgomis?

Mantas: Nesaugumas ir neužtikrintumas dažniausiai atsiranda tada, kai žmogus nežino, ką daryti, kai trūksta repeticijų. Pirmąjį šokį, manau, esame sustygavę, beliko tik jį gražiai „sugroti“. Po to, kai pasirodysime pirmąsyk tiesioginiame eteryje, galėsime vertinti, esame stipresni ar silpnesni už varžovus. Kol kas pasitikėjimo savimi mums netrūksta ir tai veda mus į priekį.

Panašu, kad nusiteikėte ryžtingai ir nesate iš tų, kurie atėjo ant parketo tik tam, kad sudalyvautų šou ar eilinį kartą pasirodytų televizijoje?

Mantas: Abu esame artistai, atlikėjai. Kai tikri scenos žmonės imasi darbo, jie viską atlieka profesionaliai. Ala daugybę metų šoko, aš jau esu scenos profesionalas, tad į šį iššūkį mes žiūrime rimtai, tai nėra pramoga ar tiesiog noras pasimaivyti.

Iš ko tikitės daugiausiai palaikymo?

Mantas: Palaikymą reikia užsitarnauti. Bandysime patraukti žmones, kad jie balsuotų už tai, kas jiems patinka, o ne už tuos, kuriuos mėgsta ar pažįsta. Aišku, giminių turiu. Žemaitija, manau, mane palaikys (juokiasi).

Šiemet projektas ir jo pavadinimas itin siejamas su aistra, bučiniais, intymumu. Ar mėginsite išnaudoti seksualumo kortą varžydamiesi su kitomis poromis? Ar jūsų antrosios pusės nepavydės?

Mantas: „Kviečiu šokti. Pažadinta aistra“ yra projekto pavadinimas, tad viską darysime kaip profesionalai, tačiau tai neliečia asmeniškumų. Nesvarbu, ar ten būtų kokie bučiniai, ar ne, mūsų artimiausi žmonės mus supranta ir mums nesvarbu, ką kiti galvoja. Kalbant apie seksualumą, tyčia aistros brukti į savo numerius neketiname. Kad pasirodymas būtų aistringas, nemanau, kad jam būtinai reikia bučinio, seksualumo ar nuogos kojos.

Tad, jei trūks žiūrovų balsų, scenoje neapsinuoginsite?

Ala: Tikrai ne (juokiasi).

Mantas: Tokiu atveju aš išeisiu nuogas, mes jau tą sutarėme (juokiasi).

Specialiai Žmonės.lt skaitytojams – Manto ir Alos  prisistatymas: