Manto Bertulio mylimoji Milda Ščerbinskaitė: „Kartu eisime labai toli arba stipriai trenksimės į sieną“

Milda Ščerbinskaite su manimi sveikinosi iš Filipinų sostinės Manilos – po mėnesio, kurį ji su mylimuoju, prodiuseriu, pokalbių šou „Kitokie pasikalbėjimai“ kūrėju Mantu Bertuliu praleido Kambodžoje, čia buvo atvykę pailsėti. Filipinuose jie susitiko su dainininke Juste Arlauskaite-Jazzu bei jos sužadėtiniu Donatu Ivanausku ir čia žadėjo pabūti dar kelias dienas, o gal ir ilgiau – lėktuvo bilietų į Lietuvą tuomet dar neturėjo. Tiesa, Milda ir Mantas atgalinės kelionės datos neplanuoja beveik niekada. Pora laikosi keliavimo principo – geriau aplankyti mažiau šalių, bet jose praleisti daugiau laiko ir pažinti, ištirti labai nuodugniai.

Apie pastarąją, pusantro mėnesio trukusią kelionę M.Ščerbinskaitė sutiko papasakoti portalui Žmonės.lt. Milda ne tik dalijasi egzotiškais kadrais ir įspūdžiais apie tolimą Azijos šalį, keisčiausius patiekalus ir kultūros perlus. Ji sugrįžta ir į pačią pradžią – momentą, kai atrado savo giminingą sielą Mantą Bertulį bei pasakoja, kaip jų pažintis išsivystė iki bendros buities ir projektų.

Planuose – kelionių laida

Į Kambodžą M.Ščerbinskaitė ir M.Bertulis vyko ne tik pakeliauti. Socialiniuose tinkluose, kur abu gausiai dalijasi kelionės įspūdžiais, jiedu puse lūpų užsiminė, kad planuoja „YouTube“ platformoje paleisti laidą apie maistą ir keliones. Tai – viena iš priežasčių, kodėl jų išvyka trunka taip ilgai.

„Kadangi reikia surinkti pakankamai medžiagos, užtrunkame ilgai, šiuo atveju – mėnesį. Žinoma, galėjome tai padaryti ir per dvi savaites, bet tokiu atveju būtų reikėję labai gerai pasiruošti, o mūsų idėja gimė ekspromtu“, – portalui Žmonės.lt sako Milda.

Kelionės metu jiedu siekė skersai išilgai išvažinėti Kambodžą ir ištyrinėti skirtingus jos sluoksnius – kultūrą, istoriją, politiką, ekonomiką, socialinį žmonių gyvenimą. Anot Mildos, tai leidžia valstybę geriau pažinti, o vėliau – palyginti su kitomis šalimis. Šalia to jie daug dėmesio skyrė šalies virtuvei, kuri, pašnekovės teigimu, yra svarbi istorijos liudytoja.

„Mums neužtenka pavažinėti po turistines vietas ir tada užsidėti varnelę, kad čia jau apsilankėme. Būtent todėl mūsų kelionės nėra poilsinės, veikiau pažintinės. Visada kažką veikiame – važiuojame, skrendame, filmuojame arba jau miegame“, – juokiasi pašnekovė.

Seniau dirbusi elektroninės įrangos tiekimo įmonėje, vėliau – kompanijoje, kuri užsiima kibernetine sauga, dabar Milda turėjo atsitraukti nuo kompiuterio ir stoti prieš kamerą. Kadangi anksčiau to dariusi ji nebuvo, nauja patirtis jai tapo nemenku iššūkiu. Vis tik į priekį ją vedė mintis – o kada, jei ne dabar?

„Mantas – ne operatorius, aš ne žurnalistė, tad galime patirti visišką fiasko, bet kodėl gi nepabandžius? Aišku, mes nesame kažkam įsipareigoję – susitarėme neieškoti rėmėjų, nerengti susitarimų ir viską daryti savarankiškai, tad blogiausiu atveju galime laidos neviešinti. Vis tik manau, kad pavyko sukaupti labai įdomios medžiagos ir programa bus pavykusi“, – nauju projektu džiaugiasi mergina.

Vis tik darbo procesą gerokai aptemdė Rusijos karinė invazija į Ukrainą. Nors didelis atstumas ir intensyvi dienotvarkė, įspūdžiai ir patyrimai leido nukreipti mintis, tiek Mildą, tiek Mantą labai paveikė netoli Lietuvos vykstantis karas.

„Nepasitraukėme nuo telefonų, sekėme žinias. Norėjome kuo mažiau dalintis savo turiniu ir leisti sekėjams susipažinti su situacija. Prasidėjus karui pasijutau labai pasiilgusi namų, savo šalies. Tą akimirką norėjau ne keliauti, o eiti savanoriauti, rinkti paramą, važiuoti prie sienos ir padėti pabėgėliams, nors ir nekalbu rusiškai. Negandų akivaizdoje viskas atrodė gana beprasmiška, norėjosi ieškoti daugiau prasmės. Nepaisant to, po truputį grįžome į eterį – negalime parodyti, kad tai mus sugeba išmušti iš vėžių“, – Žmonės.lt ryžtingai sako ji.

„Kad įveiktum baimę, turi ją suvalgyti“

Milda pasakoja, kad po koronaviruso Azija yra labai ištuštėjusi. Tai puikiai iliustruoja jų apsilankymas Kambodžoje esančioje vienoje žymiausių šventyklų pasaulyje – Angkore. Joje turistų skaičius dabar ir prieš pandemiją skiriasi kardinaliai: anksčiau kasdien ją aplankydavo tūkstančiai žmonių, dabar – vos keturiasdešimt. Milda neslepia džiaugsmo, kad dabar Azijos perlus gali aplankyti gerokai pigiau ir patogiau.

Kambodžoje ją sužavėjo ne tik architektūriniai šedevrai ir mažos kainos – labai pakerėjo plačios žmonių šypsenos, gerumas ir nesuvaidintas nuoširdumas. Vis tik kelionės metu merginai buvo itin svarbu susipažinti su Kambodžos virtuve. Ji teigia, kad šalies klimatas prisideda prie vyraujančių stiprių skonių: aštrumo, saldumo, taip pat šviežumo. Čia esama ir daug išskirtinių patiekalų, kurių atsiradimą galima pagrįsti remiantis šalies istorija.

„Kambodžą kurį laiką valdė raudonieji khmerai. Tai buvo ypatingai baisus, iškreiptas režimas, kurio tikslas – sulyginti visuomenę. Jie tai siekė padaryti miesto žmones perkeldami į kaimus ir priversdami auginti agrokultūras, daugiausiai ryžius. Buvo stengiamasi aukštuomenę sugrąžinti „prie savo šaknų“, nes manyta, kad jei visi išmoks ūkininkauti, niekada neprapuls.

Tuos užaugintus ryžius valdžia atimdavo ir eksportuodavo, kad už gautus pinigus galėtų nusipirkti ginklų ir išlaikyti savo režimą. Žmonėms iš viso derliaus palikdavo po saujelę ryžių per dieną, tad jie ėmė badauti. Skaičiuojama, kad raudonųjų khmerų valdymo metu mirė nuo pusantro iki trijų milijonų žmonių. Dalis jų buvo nužudyta, kiti mirė iš bado. Jis buvo toks didelis, kad vietiniai ėmė valgyti viską, kas gyva. Taip Kambodžos virtuvėje atsirado vabzdžiai“, – portalui Žmonės.lt pasakoja Milda.

Ji sako, kad nors „įvairiausios šlykštynės“ kambodžiečių virtuvėje atsirado dėl bado, jos išliko iki šių dienų ir sėkmingai prigijo. Pora išdrįso paragauti kone visko: tarakonų, lervų, žiogų, vorų, net tarantulą, taip pat įdarytų varlių, pūdytos žuvies, kuri vadinama kambodžietišku sūriu. Šlykščiausias patiekalas Mildai – skrudintas tarantulas. Pūkuotos kojelės, kurias valgyti – nelengva, buvo gerokai mažesnis iššūkis nei gyvio kūnas.

„Ragavau moteriškos lyties tarantulą, kuris turi pilvelį su kiaušinėliais. Vietiniai sako, kad jie primena žuvies ikrus. Tikrai neprimena! Kiaušinėliai yra žiauriai kartūs, taip pat prisideda visi kūnelyje esantys viduriai. Sakoma, kad vyriškas tarantulas yra truputį skanesnis, bet jo neragavau, nes nesugebėjau sukramtyti net pirmojo“, – įdomią, tačiau ne itin malonią patirtį prisimena Milda.

Jos nesužavėjo ir lervos bei pūdyta žuvis, kurios skonis ir kvapas priminė smirdinčią kojinę. Ne itin malonu buvo valgyti tarakonus: nors jų skonis, anot Mildos, visai neblogas, stipriai šių vabalų bijanti mergina nesugebėjo atsipalaiduoti. M.Bertuliui didžiausią iššūkį pamėtėjo kiauliena įdaryta varlė.

„O man pačiai varlė buvo labai skani. Ji, ko gero, buvo vienintelis patiekalas, kurį įtraukčiau į savo racioną, tačiau pagaminti yra išties sunku“, – sako pašnekovė ir džiaugiasi, kad jiems abiem pavyko paragauti to, ko labai bijo. Dabar į savo baimės objektus jie žiūri visiškai kitaip.

„Išvada – kad įveiktum baimę, turi ją suvalgyti“, – juokiasi pašnekovė.

Iš biuro – tiesiai į oro uostą

Ši kelionė žymi ir gana svarbius pokyčius Mildos gyvenime – būtent su jos pradžia sutapo jos išėjimas iš darbo. Ji tikina, kad apie tai galvojo jau seniai. 28-erių mergina turėjo darbą, nuosavą butą, mašiną, tačiau ramybės nedavė klausimas – kam ji dirba, taupo, dėl ko stengiasi? Esminiu lūžio dvejonių sienoje tapo Naujieji metai.

„Kalbėjome apie praėjusių metų darbus ir ateinančių tikslus. Labai sudėtingai sekėsi galvoti, ko norėčiau kitąmet, tad pasakiau tai, kas netikėtai šovė į galvą – pakeliauti po pasaulį, sukurti kokį projektą. Norėjosi daugiau jį pažinti ir kelti sau iššūkius – „įmesti“ save į tokią situaciją, kurios net nesapnavau. Kada tai daryti, jei ne dabar, kai dar nėra vaikų, kažkokių įsipareigojimų, o finansinės galimybės man laisvai leidžia tai daryti? Taigi, išėjau iš darbo ir tiesiai iš biuro nuvažiavau į oro uostą“, – dalijasi mergina.

Dabar Mildos mintys ir laikas priklauso kelionei bei kuriamai laidai. M.Bertulio įprasti darbai nesustojo, tačiau intensyviausias metas jam – vasara, tad dabar vyksta pasiruošiamieji darbai, kuriuos atlikti galima reguliariai prisėdus prie kompiuterio. Milda priduria, kad realiai dirbti galėtų ir ji pati – tai išbandė karantino metu.

„Mano darbas vyko nuotoliniu būdu, tad viską buvo gana paprasta suderinti. Labai džiaugiausi, kai dar pandemijos metu atsidarė valstybių sienos ir buvo galima keliauti. Tai mus išmokė dirbti ir kartu būti kitoje vietoje. Svarbiausia, kad turime savo darbo įrankius – kompiuterį, internetą. Na, o žiemą išvykus ten, kur šilta, pagerėja nuotaika ir padidėja produktyvumas – pavyzdžiui, aš darbų padariau daug daugiau, nei Lietuvoje. Nei įmonės, nei mes patys neturėtume to bijoti“, – tikina Milda.

Už pažintį su Mantu Bertuliu gali dėkoti kelionių genui

Su Milda tiek daug apie keliones kalbame ne šiaip sau – jos iš dalies nulėmė ir jos bei Manto pažintį. Apie entuziastingą keliautoją ji sužinojo tada, kai pati leidosi į kelionę.

„Buvau ištekėjusi ir prasidėjus skyrybų procesui nutariau, kad reikia išvykti į užsienį. Ilgainiui man darėsi vis smagiau, savo įspūdžiais dalijausi su draugėmis, kurios Mantą sekė socialiniuose tinkluose. Pamenu, jos parodė jo profilį ir pasakė: „Milda, čia tu, tik vyras. Jūs identiški žmonės – vienodai keliaujate ir net kalbate panašiai“. Tai mane sudomino ir ėmiau jį sekti“, – prisimena mergina.

Praėjusiais metais vienu metu jie keliavo tame pačiame regione, tačiau iš pradžių jiems susitikti buvo tarsi nelemta: keliaudami Meksikoje jie per vieną dieną prasilenkė Kankuno oro uoste, nepavyko susidurti ir Kolumbijoje – Milda ten atvyko tada, kai Mantas išvyko.

Vis tik mergina toliau stebėjo Manto profilį ir susižavėjo vaikino vykdomomis akcijomis – už rėmėjų pinigus vietiniams vaikams dovanojamais dviračiais, ledais ir kitomis pramogomis. Tai paskatino ją prisidėti prie paramos ir jam parašyti, tačiau tuo metu jų pokalbis neišsivystė. Nuo vasario iki vasaros jie nebendravo, kol galiausiai vienas juokingas įvykis bendravimą atnaujino.

„Nuėjau į pasimatymą, tačiau jame niekas nepasirodė. Nebeturėjau nuotaikos ilgiau laukti, tad, užbaigusi gėrimą ir nesulaukti koncerto pabaigos, išėjau. Pakeliui namo sutikau bičiules, kurios pakvietė prisijungti prie jų ir pralinksmėti. Tarp jų sėdėjusi Agnė Kulitaitė pasiūlė mane nufotografuoti ir tą nuotrauką patalpinti savo „Instagram“ paskyroje su prierašu, kad esu vieniša. Tada Mantas mane ir pastebėjo. Jis pamatė ir tai, kad aš jį seku, esu jo rėmėja, mudu esame bendravę, o aš – vieniša ir mėgstanti keliauti. Jis man parašė, ėmėme bendrauti, susitikome ir nebeišsiskyrėme“, – šypsodamasi pasakoja ji.

Pirmasis jų pasimatymas truko tris dienas. Po mėnesio jie kartu apsigyveno: kadangi Milda gyveno Vilniuje, o Mantas – Kaune, kartu būti norinti pora turėjo rasti sprendimą. Taip mergina paliko savo būtą sostinėje ir persikėlė į kitą miestą.

„Pas mus viskas labai greit nuo nulio išsivystė iki šimto. Mes judame taip greitai, kad yra du variantai – arba važiuosime labai toli, arba stipriai trenksimės į sieną“, – juokiasi M.Ščerbinskaitė.

Nekeista, kad du kelionių entuziastai namie daug nesėdi – kartu jie aplankė jau septynias šalis.

„Mes su Mantu esame identiški keliautojai. Mus domina tos pačios kryptys ir tie patys dalykai, patinka keliauti tokiu pačiu ritmu. Kadangi kelionės poreikiai visiškai sutampa, tai daryti kartu – vienas malonumas“, – šypsosi pašnekovė.

Vis tik Milda priduria, kad toks gyvenimo būdas turi ir savų minusų. Intensyviai keliaudami ir kartu vykdydami naują projektą, jie drauge praleidžia 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Tai, anot merginos, kartais iššaukia konfliktus.

„Visą laiką būname kartu, neturime jokių atskirų veiklų, o svarbiausia – filmuojame laidą ir nė vienas nežinome, kaip tiksliai tai daryti. Abu bandome tai išsiaiškinti ir diskutuojame, nes norime darbą atlikti greitai ir gerai. Ilgainiui atsiranda nuovargis, imame pyktis. Jis mano sako „Ne taip padarei“, aš klausiu „Tai ką man daryti?“. Galiausiai abu suprantame, kad tikslaus atsakymo nežinome. Vis tik žinome, kad tie konfliktai kyla iš didelio nuovargio, tad visada pasistengiame nusiraminti ir surasti optimaliausią sprendimą“, – Žmonės.lt sako M.Ščerbinskaitė.

Fotogalerija: