Marcas Jacobsas ir „Louis Vuitton“

1963-iųjų balandį pasaulį išvydęs Marcas jau vaikystėje išsiskyrė iš kitų bendraamžių tikslingu domėjimusi ir trauka madai. Niujorke gimęs talentų agentūros vadybininkų kūdikis pirmuosius savo metus praleido Naujajame Džersyje. Anksti mirus tėvui (berniukui buvo vos šešeri), Marco motina ištekės dar tris kartus, kiekvieną kartą persikraustydama ir pasiimdama su savimi Marcą, jo brolį ir seserį į vis kitą Amerikos kraštą.

Kaip reaguotumėte, jei būtumėte stilingos parduotuvės savininkas ir į duris pasibelstų atkaklus trylikametis? Būtent taip nutiko Charivari parduotuvės vadovams. „Sakiau jiems, kad noriu dirbti su drabužiais. Pareiškiau galintis daryti bet ką, ir jie man net neturi mokėti!“ – prisimena dizaineris. Praėjo dveji metai, ir Charivari priėmė paauglį Marcą į prekybos salę, kur jis lankstė megztinius, aprenginėjo manekenus, plepėjo su klientais ir mezgė pažintis su įtakingais žmonėmis.

Vis dėlto didžiausias jo gyvenimo autoritetas – močiutė, tėčio mama, pas kurią 1980-aisiais jis persikraustė gyventi į daugiabutį prie pat Centrinio Niujorko parko. Marcas žavėjosi jos tradicijomis ir mažais ritualais, pavyzdžiui, kelionėmis į Penktąjį aveniu pirkti šilkinių kojinių ar skarelės. Beje, ji išmokė būsimą dizainerį megzti. Įstojęs į vieną žymiausių pasaulio mados švietimo įstaigų – Parsons dizaino mokyklą, M. Jacobsas vieną vasarą praleidžia Paryžiuje, kur mokosi kostiumo subtilybių. Dizaineris pripažįsta, kad lėktuve visą kelią atgal jam byrėjusios ašaros – jaunuolis visai nenorėjo grįžti! Kas tai? Meilė iš pirmo žvilgsnio ar intuicija? Kas galėjo žinoti, kad po daugelio metų Marcas taps mylimiausiu amerikiečiu Paryžiuje?!

Mažais žingsneliais – į didelę imperiją

1984 m. M. Jacobs laimėjo metų dizaino studento prizą už megztinių su optiniais efektais kolekciją. Šią jaunajam dizaineriui padėjo numegzti jo močiutė.

Tais pačiais metais Charivari, pirmieji jo darbdaviai, užsako Marco megztinių kolekciją ir išsiunčia jį į Japoniją pasirūpinti produkcijos gamyba. Netrukus dizaineris gauna užsakymą iš Sketchbook.

1985-ieji. Gatvės mados karštinės pradininkas, leidinio The New York Times fotografas Billas Cunninghamas, apie kurį, beje, sukurtas puikus dokumentinis filmas, nufotografuoja kelis Charivari megztinius gatvėse. Marcas sako, kad šis įvykis – tikroji  griausmingos jo karjeros pradžia.

1986 m. įkuriama Marc Jacobs kompanija, neilgai trukus neišvengsianti bankroto. „Nesisuku dizainerių rinkoje ir visai nenoriu būti keliantis grėsmę kaip Calvinas Kleinas ar kiti įtakingi dizaineriai“, – tuomet spaudai prisipažino Marcas. Tačiau užteko parodyti pirmąją kolekciją, ir Vogue žurnalas įtraukė Marcą į straipsnį „Septynios kylančios mados žvaigždės“.

Šiandien yra ne tik Marc Jacobs, bet ir prekės ženklą papildanti linija Marc by Marc Jacobs, turinti daugiau nei 200 parduotuvių visame pasaulyje. 16 metų pradirbęs Louis Vuitton mados namuose, Marcas šiemet pasitraukė iš jų, kad sutelktų dėmesį į asmeninio vardo kolekcijas. Tačiau dabar – apie jo ir Louis Vuitton istoriją.

Marcas ir Louis Vuitton

Po mėnesius trukusių derybų, 1997 m. sausį pagaliau paskelbiama, kad naujasis Louis Vuitton kūrybos direktorius, atsakingas už aksesuarų ir ready-to-wear drabužių linijas, yra M. Jacobsas. Šie prancūzų mados namai ilgai buvo žinomi kaip kokybiškos kelioninių krepšių produkcijos gamintojai. Dizaineris užsibrėžė praplėsti nišą ir kurti dar ir dėvimą prabangą, kurią „įsimetus į lagaminą, galima suplanuoti nuostabų pabėgimą iš miesto“. Ką gi, jam tai puikiai pavyko! Niujorkietis, prisidėjęs prie beveik pusantro šimto metų skaičiuojančio vardo, sezoną po sezono kūrė įvaizdžius glamūrinėms, it ir kitaip vadinamoms Paryžiaus elito mergaitėms. Per savo darbo metus M. Jacobsas ne sykį rizikavo (pavyzdžiui, ėmėsi bendros „taškuotos“ kolekcijos su ekscentriška japonų menininke Takashi Murakami, kuri iš pažiūros visai nederėjo prie Louis Vuitton ideologijos), tačiau kompanijos pelną padidino keturis kartus, iš gilias tradicijas turinčio kelionių reikmenų ženklo sukurdamas įtakingus ir galingus mados namus.

LVMH koncernas, kuriam ir priklauso Louis Vuitton, leido Marcui paraleliai vystyti savo paties liniją, palikdami laisvę plėsti Marc Jacobs prekės ženklą. Svarbus vaidmuo Marco Jacobso karjeroje tenka Vogue žurnalui, kuris labai rėmė dizainerį ir nuolat naudodavo jo drabužius fotosesijose. Taip jis ir susipažino su fotografu Stevenu Meiseliu. Beje, jis sukūrė kone visas pastarųjų metų Louis Vuitton reklamines kampanijas.

(Nesupainiokite: LVMH vadovauja Bernardas Arnaultas, ir ši korporacija valdo tokius prekės ženklus kaip Louis Vuitton, Kenzo, Moet Hennessey ir Marc Jacobs. O PPR – kita svarbi mados kompanija, kuriai priklauso Gucci, Yves Saint Laurent, Bottega Veneta, Alexander McQueen, Stella McCartney ir Balenciaga. Jos vadovas – François Pinaultas (jis yra Holivudo aktorės Selmos Hayek vyras).

Marcas nevengia ironijos ir nuostabą keliančių sprendimų. Tiesą sakant, jis primygtinai teigia, kad mada be ironijos šiuolaikiniame pasaulyje – šnipštas. Tai viena iš daugelio ryškių dizainerio charakteristikų, lėmusių jo atsidūrimą Time žurnalo 100 įtakingiausių pasaulio žmonių ir Out žurnalo 50 galingiausių Amerikos homoseksualių žmonių sąrašuose. Nepastebėti jo neįmanoma, ypač per kompanijos vakarėlius gruodį, kai bosas nusprendžia pašmaikštauti ir pasirodyti pasipuošęs nesuvokiamai keistu apdaru. Perregima juodų nėrinių suknelė, šeimyninės trumpikės ir kerzai? Marcas gali ir taip!

Pelnyta šlovė gal ir skamba puikiai, tačiau dizainerio kolegos žino, kiek vargo įdėta į šį mados verslą ir kad kartais po žingsnio pirmyn atsitiktinumai tik skaudžiai nublokšdavo keliais žingsniais atgal. Svarbus etapas dizaineriui – tūkstantmečio pabaiga. 1999 m. jis gavo prestižinį CFDA metų dizainerio apdovanojimą. Tais pačiais metais, įtikintas artimiausių draugų ir bendradarbių, Marcas nusprendžia gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotikams. „Neatsilaikiau ir buvau tarsi beprotis. Dirbau be perstojo, tada linksminausi, vėl dirbau ir vėl šėlau, – viename interviu po gydymo atskleidė Marcas. – Mačiau, kaip tai daro kiti, ir maniau, kad toks gyvenimo būdas dera ir man. Juk visi mes – kūrybos žmonės, juk visi menininkai ir dizaineriai tokie...“

2004 m. dizaineris atnaujina sutartį su LVMH dešimtmečiui. Sunku patikėti, kad įdomūs kūrybos sezonai prabėgo taip greitai! 2004-ieji – įsimintini metai Marcui: Niujorko Parsons mokykla, kurioje jis įgijo dizainerio diplomą, viešai pagerbia dizainerį, o metams baigiantis, vieno svarbiausių mados spaudos kanalų WWD kritikė Bridget Foley išleidžia knygą, kuri taip ir vadinasi – Marc Jacobs.

Po trejų metų, 2007-aisiais, kuriamas dokumentinis filmas apie dizainerį. Tačiau metai prasideda ne itin džiugia gaida: po kovą pristatytos kolekcijos M. Jacobsas iš karto užsidaro į reabilitacijos kliniką, atsinaujinus nenugalėtoms priklausomybėms. Tai nesutrukdo jam tradiciškai ir ekscentriškai išlydėti senųjų metų: „Arabijos naktų“ kompanijos vakarėliui Marcas pasirenka ne šeicho ar Aladino, bet... kupranugario kojos kostiumą!.. (Jį išvysti galite čia.)

Šiandien Marcui – penkiasdešimt. Neseniai jis išsiskyrė su ilgamečiu gyvenimo draugu ir verčia nekantrauti savo kūrybos gerbėjus. Dizainerio užmojai dideli. Šio rugsėjo pokyčiai – irgi. Daugybę metų M. Jacobsas sugebėdavo dalyvauti net dviejose mados savaitėse paeiliui. 2014 m. pavasario ir vasaros kolekcija buvo tarsi gulbės daina – džinso ir plunksnų junginys, maištingo ir atkaklaus berniuko, atėjusio į madą ir daug pasiekusio, visų gerbiamo dizainerio pasakojimas. „Buvo puiku“, – taip lakoniškai jis atsisveikino su Louis Vuitton. Įdomu, ką jis sugalvojo šįkart?