Saulė, šiluma, žaluma – viso to esame labai išsiilgę. Tai – malonioji pavasario pusė. Bet yra ir kita, kuri reikalauja iš mūsų atidos, atsargumo ir sąmoningų veiksmų, nes gali neigiamai paveikti sveikatą.
Ir nuotaika bjauri, ir miego norisi
Pavasarį vieni pajunta energijos antplūdį, užvaldo puiki nuotaika ir didelis noras veikti, o miegui pakanka mažiau valandų ir jis pagerėja. Tam įtakos turi laimės vitaminu vadinamas hormonas serotoninas, kurio gaminimas organizme tiesiogiai susijęs su šviesa. Per žiemą mes jo išsiilgstame taip pat, kaip vandens išsiilgsta labai ištroškęs žmogus. Kai serotonino kūne stipriai padaugėja, atsiranda tas nuostabus pojūtis, kokį vanduo dovanoja ištroškusiam. Tiesa, ne visi jį patiria. Yra žmonių, kurie pavasarį jaučiasi mieguisti, vangūs, irzlūs, prastai nusiteikę. Dėl jų bjaurios būsenos kaltas kelis mėnesius tęsęsis šviesos stygius ir dėl to organizme įvykę procesai, tačiau ilgainiui saulė ir šviesa padeda atsigauti. Vis dėlto yra nelaimėlių, kuriems pavasaris kaip tik paskatina sezoninį afektinį sutrikimą (SAD), arba sezoninę depresiją. Jos priežastys ekspertams nėra iki galo aiškios, tačiau manoma, kad psichologiniai dalykai labai svarbūs. Kai ką išmuša iš vėžių būtinybė keisti įprastą dienos režimą nauju, kurį provokuoja šiltymetis. Kai kas puola nervintis dėl to, kad artėja lengvų drabužių ir maudymosi kostiumėlių sezonas, o kūno formos nedžiugina. Mintys apie finansus, kurių prireiks atostogų malonumams, – dar viena priežastis pasiduoti stresui. Tai – tradiciškai nurodomos pavasarinės ir vasarinės depresijos priežastys, bet šiuo metu prie jų dar reikia pridėti koroniškas...
Kas gali padėti? Šviesos terapija, hidroterapija, psichoterapija, tradicinė Rytų medicina, meditacija, joga, taiči, masažas.
Kai energija liejasi per kraštus: sportinės traumos
Atsiradusi energija ir didelis noras padailinti kūną, būna, padaro meškos paslaugą tiems, kurie pavasarį griebiasi sporto, bet neįvertina savo fizinių galimybių, netinkamai atlieka pratimus. Dėl to lengva patempti raumenis ir raiščius, užsidirbti jų įplyšimus, o kartais ir dar rimtesnes traumas. Jei šaltymečiu nesitreniravome, pavasarį patartina sportinį entuziazmą tramdyti ir dozuoti krūvius. Pasiaiškinti, kaip daromas vienas ar kitas pratimas, taip pat labai vertėtų. Nepamirškime, kad kaskart kūną būtina gerai sušildyti, t. y. apie 10 minučių turi būti skirta pramankštai. Ji reikalinga, kad raiščiai, sąnariai taptų judresni, lankstesni ir apskritai visas organizmas pasirengtų intensyviai fizinei veiklai.
Kas gali padėti? Nepatirti traumų padės sveikas protas ir deramas pasirengimas treniruotei. Patyrus nedidelę traumą (susimušus, pasitempus) sužeistą vietą reikia veikti šalčiu, jei įmanoma, palaikyti pakeltą, vėliau naudoti vietinio poveikio nuskausminamąją priemonę. Jei skauda, reikalinga ramybė.