Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago namuose – septyni benamiais buvę augintiniai

Margaritą ir Povilą kas rytą žadina keturi šunys ir trys katinai. Viskas prasidėjo kone prieš dvidešimt metų, kai pora pasistatė pirmąjį namą ir į jį atklydo pirmoji katytė. Tada netikėtai atsirado ir šuo, dar viena katė, dar vienas šuo... Visi jie – ne veisliniai, anksčiau valkatavę, buvę sužeisti, tačiau dabar – sveiki ir gražūs.

„O svarbiausia, kad yra labai mylimi. Margaritos tėvelio namuose dar daugiau priglaustų gyvūnų: jis globoja aštuonis šunis ir du katinus. Mes juos irgi dažnai pašefuojame. Įpratome rūpintis gyvūnais ir nesiskundžiame, kad šie reikalauja daug priežiūros, sukelia vargo. Sunkiau pasidaro tik tada, kai suserga. Žinote, tie Maskvos atstumai... Atima laiko vežioti pas veterinarus. Bet kadangi augintiniai ne veisliniai – atsparesni ligoms, jų stipresnė imuninė sistema, o ir maistui nėra išrankūs“, – pasakoja Povilas.

Šunis Margarita ir Povilas laiko lauke, į namus įleidžia tik tada, kai šie nori pasimeilikauti. O štai katinai į gryną orą nesiveržia – užtenka jo tiek, kiek patenka į erdvų namų balkoną, kur jiems įkurta žaidimų aikštelė.

Visi septyni Povilo ir Margaritos keturkojai turi savo istorijas, kai kurie jų – pačių atsigabenti iš svetimų kraštų. „Iš atostogų Turkijoje grįžome net su dviem kačiukais. Vos spėjome vienam nelaimėliui sutvarkyti visus reikiamus kelionės dokumentus, paskiepijome, o Margarita pusryčiaudama viešbučio teritorijoje pamatė sunkiai kvėpuojantį benamį katinėlį. Glostomas jis murkė, džiaugėsi draugija, tačiau vietos veterinarai mus patikino, kad ilgai negyvens, – vargšelį kankina ūminis plaučių uždegimas. Gerai, pagalvojome, bandysime nuskraidinti į Maskvą ir gydyti ten. Šiuos du kačiukus iš Turkijos vadiname broliais. Lietuviškai jų vardai skambėtų – Cukriukas ir Prieskoniukas. Po medžiu Krasnodare rasta katytė nevaldė dalies kūnelio ir atrodė pasmerkta būti invaliduke, tačiau mes ją traukiniu atsigabenome į Maskvą, pagydėme ir dabar galime pasidžiaugti, kad išaugo į nuostabiai gražią katę“, – augintinių istorijas pasakoja Povilas.

Sutuoktiniai daug keliauja. Ir ne tik po Rusijos platybes. Į Lietuvą aplankyti artimųjų ir draugų grįžta bent penkis kartus metuose: neseniai viešėjo Druskininkuose, atgavo jėgas SPA centruose, o Vilniuje dėliojo paskutines kūrybines idėjas dėl jau tradicija šventiniu žiemos laikotarpiu tapusio „Liepsnojančio ledo“ šou turo per Lietuvą. Ir kas gi tada prižiūri visą būrį keturkojų, kai šeimininkų nebūna namuose? „Vieni tikrai nelieka, – patikina Povilas. – Turime puikią gyvūnus mylinčią kaimynę, kuri namuose irgi laiko triušius ir kates, todėl mielai pasirūpina ir mūsiškiais. Dažniausiai ji ir tampa mūsų gyvūnų globėja, kai būname išvykę.“