Romantiškojo baleto pradininkė Marie TAGLIONI (1804–1884) amžininkams atrodė aštuntas pasaulio stebuklas. Jie nebuvo matę ore sklandančių moterų, o italės šuoliukai kūrė tokią iliuziją.
ROKIRUOTĖ. Baleto solinės partijos iki jos buvo vyrų privilegija, nors į sceną lengvai patekdavo bet kuri daili panelė, sugebėjusi kilstelėti koją ar ranką. Mergaitės, aišku, bandydavo judėti, bet baletas nelabai nutolo nuo tų laikų, kai garsiausias pasaulio „balerūnas“ buvo Liudvikas XIV. Taglioni viską sustatė į vietas: moteris yra solistė, vyras jai padeda, o baletas yra menas – ne striptizas ar klounada.
AMBICIJOS. Ji buvo negraži, nesugebėdavo ištiesinti nugaros; Marie pedagogas Jeanas-François Coulonas vadino mokinę „kupriuke“ ir sakė, kad jos ateitis – ne šokis, o siuvinėjimas kryželiu. Tačiau mergaitės tėvas choreografas Filippo Taglioni