Marija Šalaševičienė: „Niekas nežinojo, kad esu kažkokio Gražulio dukra“

LNK pokalbių šou „KK2 penktadienis“ svečių veiklos startavo namų virtuvėse, dirbtuvėse ir sandėliukuose, bet dabar visi žydi, klesti, turi ir darbuotojų, ir sekėjų.

10 metų versle esantis Rokas Galvonas, bendrovės „Roko virtuvė“ įkūrėjas, valdo penkis restoranus ir teigiamai atsiliepia apie maitinimo verslą.

„Kalbėčiau ne apie restoranų tuštėjimą, o asmeninių švenčių mažėjimą, žmonės ėmė mažiau švęsti po karantino. Tai labai jaučiame. O restoranai turi savo sezoniškumą. Žmonės grįžo į paprastesnį maistą, renginiuose, užsakomosiose šventėse buvo populiaru vieno kąsnio užkandukai, labai gražūs, stilingi, dabar grįžtame prie kepto tuno, žuvies, mėsos – visiems suprantamo maisto.

Dabar yra tokia masinė psichozė, kad viskas labai blogai, negerai, sudėtinga situacija. Taip, situacija sudėtinga, neneigiu, bet jeigu sugebi valdyti tą verslą, gali išsisukti. Mažinant kaštus, mažinant darbo laiką, darbuotojų skaičių. Yra įvairiausių būdų“, – optimizmo „KK2 penktadienyje“ nestokojo Rokas.

Roko tėvai – rimti ūkininkai, bet jam restoranų nepirko.

„Toks jų auklėjimas, man niekada nedavė nė cento, jokių pinigų negavau iš tėvų, čia žiauru. Per kovidą prašiau, man žiauriai reikia, sako, mes neturim. Tai mano tėčio mokykla. Buvo pikta. Turėjau skolintis iš kažko, kad galėčiau atidaryti pirmą virtuvėlę, nors žinojau, kad tikrai tėvai gali padėti. Bet tai teisinga mokykla, savas uždirbtas pinigas visai kitoks, jo skonis kitoks. Tuos metu dirbau intensyviai, jokio asmeninio gyvenimo, tik verslas.

Mano pats didžiausias šuolis – emancipacija, teismo keliu priteista pilnametystė, kai turi paduoti tėvus į teismą, kad jie tavęs atsisakytų. Labai įdomus ir fainas procesas, reikėjo charakteristikų, dokumentų. Kuo anksčiau pradedi, užsiaugini skūrą, nieko nebijai ir eini į avantiūrą“, – pasakojo Rokas Galvonas.

Marija Šalaševičienė, aksesuarų linijos „Mari made“ įkūrėja, savo veiklą pradėjo pieš 10 metų, kai įsigijo akmenukų ir pasigamino apyrankę su natūraliais akmenimis. Tai buvo maždaug 50 eurų investicija, o dabar Marija sako per mėnesį turinti gauti 50 tūkstančių pajamų, kad išlaikytų verslą.

„Reikia apie 50 tūkstančių eurų, kad išlaikytum parduotuves ir darbuotojus. Dėl to ir atsakomybės tampa didelės. Kai nejučia verslas užauga, esi atsakinga, kad būtų pinigų mokesčiams sumokėti, nuomą sumokėti, darbuotojus išlaikyti. Reikia nemažai parduoti“.

Jos tėvas, Petras Gražulis, prie verslo neprisidėjo. „Niekas nežinojo, kad esu kažkokio Gražulio dukra. Paskui klientės sužinoję stebėdavosi, nes aš niekada neafišuodavau, nesigirdavau. Iš savo patirties, iš savo gyvenimo, iš verslo sudominau auditoriją, turėjau ką papasakoti nekišant jokių giminių“, – šypsojosi Marija.

Kaip, su kuo ir kada pats tinkamiausias metas kurti verslą ir nuo ko pradėti – apie tai „KK2 penktadienyje“ 19.30 val. per LNK.