Marija Simona Šimulynaitė – apie vyrą, kurį teko išlaikyti: „Jis klausdavo, kur mano 20 eurų?“
Ką gali moteris dėl meilės ir iš baimės, ką žmonės pasakys? Ar gali taip būti, kad dėl kitų nuomonės ji greičiau rinksis gyventi ne taip, kaip trokšta, o taip, kaip nori aplinka, nors už lango XXI amžius. Žmona, meilužė, darbuotoja, virėja ir skalbėja, pinigus uždirbanti ir visus keturis namų kampus laikanti – tokį paveikslą piešia ne viena santuoka nusivylusi moteris.
Ketvirtadienio vakarą LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta” žinomos moterys dalinosi savo istorijomis dėl ko žlugo jų santuokos ar santykiai.
„Kas tave ims? Pažiūrėk į veidrodį, kaip atrodai!”, – tokius mamos žodžius nuolat girdėdavo choreografė, „Baltijos baleto teatro” įkūrėja Marija Simona Šimulynaitė.
Pažiūrėjusį į veidrodį šokėja jame matė, kaip pati sako, berniokišką moterį: kelnės, kareiviški batai ir trumpai kirpti plaukai, mat laiko sau nelikdavo.
Ji šešerius metus gyveno su vyru, kurį teko pačiai išlaikyti. „Jis ateidavo ir sakydavo: „Kur mano 20 eurų, ar padėjai ant stalo?“ Aš dirbau po 14 valandų, pamiršdavau net pavalgyti, o jis sėdėdavo, gerdavo arbatėlę ir mėgaudavosi laisvalaikiu.“ Marija Simona prisipažino, kad visus tuos metus kentėjo, nes bijojo likti viena.
Kita laidos viešnia Jurgita pasakojo, kad net 14 metų gyveno santuokoje su žmogumi, kuris labiau priminė jai vaiką nei vyrą. „Aš ir namus stačiau, sienas dažiau, žolę pjoviau, valgyti gaminau, vaikus prižiūrėjau ir dar į darbą važinėdavau, o jis gulėdavo ant sofutės ir žiūrėdavo“, – ketvirtadienio vakarą, 20 val. LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta“ pasakojo moteris. Jurgita savo ilgametį vyrą iškeitė į 10 metų jaunesnį vaikiną. Jis, esą, kur kas darbštesnis ir leidžia jai pasijausti ne darbiniu arkliu, o moterimi. Tiesa, viena pikantiška detalė: net trejus metus Jurgita, jos buvęs vyras ir naujasis draugas gyveno trise po vienu stogu.
Lietuvė Aušra Delval gyvena tarp milijonierių rojumi vadinamos Sen Bartelemi salos ir Vilniaus. Ji sako negalinti patikėti šiomis istorijomis. Aušra kadaise kūrė santykius su Švedijos piliečiu ir su juo susilaukė dukros. Tačiau vos tik pamačiusi, kad švedas į ją žiūri kaip į prastesnę būtybę iš Rytų Europos, ji kaip mat susikrovė daiktus iš su kūdikiu išėjo iš namų: „Aš augau emancipuotoje šeimoje, todėl tai, kad vyras stebėdavo ir skaičiuodavo, jog geriu vandenį iš parduotuvės, o ne iš čiaupo arba, kad man netyčia sudaužius kokį daiktą namuose kildavo jo pasipiktinimas, buvo didelis pavojaus signalas. Maža to, jis man pasakė, kad šioje šalyje aš esu tik dulkė, todėl išėjau net nesidairydama atgal.“
Vis dėlto psichoterapeutas Andrius Kaluginas sako, kad reta moteris išdrįsta nutraukti nelaimingą santuoką ir nereikia stebėtis, jog moterys kenčia nelaiminguose santykiuose. Jis neslepia, kad Lietuvoje dar gajus požiūris – geriau išsiskyrusi nei niekada netekėjusi. „Čia Vilniuje ar Kaune mes kalbame apie feminizmą, emancipaciją, bet jūs nuvažiuokit 10 km už Vilniaus ir pamatysite santuokas, kuriose yra alkoholio, smurto, nepagarbos, bet moterys kenčia ir nedrįsta skirtis, nes gi ką kaimynai pagalvos arba iš ko ji gyvens?“ – kalbėjo psichoterapeutas.
Šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., laida „Bučiuoju. Rūta“ per LNK.