Marijai Zacharovai „apgynus“ Jessicą Shy – Arūnas Valinskas rėžė: „Yra kur kas platesnė problema“

Pastaruoju metu Lietuvoje kilo diskusija apie Jessicos Shy muziką – ją aptarinėjo garsūs dainininkai, atlikėjos kūrinius aptarė ir lingvistikos bei komunikacijos profesorė Jolanta Zabarskaitė. Ji sakė, kad jai Jessicos Shy kūriniai kelia asociacijas su slaviškais skambesiais, pastebėjo ir čestuškių (rusų dainuojamosios tautosakos žanras) ritmikų, melodikų.

Į šias kalbas sureagavo ir Marija Zacharova, kuri „Telegram“ paviešino įrašą apie Lietuvoje kritikos strėlių sulaukusią atlikėją ir puolė ją „ginti“.

Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokiu savo žingsniu ji siekia skleisti savo propagandinę žinutę apie neva rusofobus lietuvius.

Apie tai, kodėl M.Zacharova galėjo viešai išsakyti savo nuomonę, Žmonės.lt pasisakė ir A.Valinskas.

„Net nenustebau, nes tai vyksta nuolatos. Jie išnaudoja bet kokią progą kiršinti, priešinti. Ar mes įsileidžiame Maksimą Galkiną į savo šalį, ar Andrejų Macharevičių iš „Mašina vremeni“, kuris yra palikęs Putino Rusiją. Jie kiekvieną dalyką išnaudoja ir čia nieko keisto. Nors, atvirai šnekant, manau, kad Lietuva turi gerokai daugiau problemų nei vienos, kad ir labai populiarios atlikėjos, dainų stilistika“, – Žmonės.lt sako A.Valinskas.

Jis taip pat pabrėžia, kad tarp lietuviškos muzikos yra nemažai pavydžių, kur skamba slaviški dainų motyvai.

„Slaviškos dainos gali būti ir lenkiškos, nes lenkai taip pat yra slavai. Didžiąją dalį dainų, kurias dainavo mūsų legendos, pavyzdžiui Stasys Povilaitis, „Nerija“ ir visi kiti – jų didžioji dalis buvo koveriai iš skirtingų šalių. Beje, daina „Palangos jūroj nuskendo mano meilė“, kurią daugelis laiko vertiniu iš rusiškos dainos, iš tiesų yra lenkų kompozitoriaus kūrinys, kuris tuo metu išpopuliarėjo net Prancūzijoje, o iš ten ji atkeliavo į Lietuvos repertuarus. Sakyčiau, kad kai kurie kūriniai net neturi nieko bendro su triukšmu, kuris yra keliamas. Visiškai sutinku sienų uždarymui politiniams idiotams (Filipui Kirkorovui, Nikolajui Baskovui, Olegui Gazmanovui ir kt.), bet šioje vietoje aš nematau jokios problemos“, – apie tai, kad Lietuvos kūrėjų dainose girdimi slaviškumo elementai, kalba jis.

A.Valinskas užsimena ir apie kitą svarbią problemą:

„Kita problema kur kas platesnė – kūrinių piratavimas. Kaip, pavyzdžiui, Adrina, kuri paima žinomą rusišką kūrinį, jį aprašo kaip savo sukurtą, parašo lietuvišką tekstą. Bet tai jau – kita opera.

Dėl Jessicos – manau, kad diskusijoje jau perlenkta lazda, atrodo, kad čia reikėtų pradėti analizuoti visas dainas – net ir Andriaus Mamontovo „Jūreivio dainą“. Jei prie šito knisimės, galime kabintis ir prie Mamontovo pavardės. Tai apie ką čia kalbame? Manau, kad čia truputį kalba sutirštinta – atrodo, kad čia patys sau spardome į užpakalį ir klausiame: o kodėl taip skauda?“ – klausia vyras.

A.Valinskas tikina suslavėjimo lietuvių muzikoje nematantis, o bandymą „prikibti“ prie atlikėjų kuriamų dainų jis vadina tiesiog pernelyg išpūsta diskusija.

„Yra žmonių, kuriems Jessicos Shy populiarumas neduoda ramiai miegoti. Čia galime prikibti ir prie to, kad Natalijos Bunkės vardas yra Natalija Ivanova. Galime prisiknisti prie daug dalykų, kad net ir jos repertuare galima atrasti tokių dalykų – ir tai seniai žinoma. Man atrodo, kad šioje vietoje ieškome šiknoje smegenų“, – kalba jis.

„Nemažai žmonių, kurie išmano muziką, aptarinėja ir lietuvių klasikos Ūdrio ariją iš „Pilėnų“ operos. Tai yra ne kas kitas, o tiesiog perdaryta gudų liaudies daina. Taip diskutuodami galime labai toli nueiti – ar to reikia, tikrai nežinau“, – priduria pašnekovas.