Marijonas Mikutavičius koncerte Šiauliuose: „Aš laukiu visus metus, kad galėčiau sudainuoti šią dainą“

Šiauliai, kuriuos dainininkas kelis metus su areniniais turais aplenkdavo, šiemet galėjo pasijusti tikrai išskirtiniais. „Žinot, ką aš šiandien ryte atsibudęs pirmiausia pagalvojau? O gi – kaip noriu ėst ir kaip nenoriu į Šiaulius. Tikrai būsiu sąžiningas, tokia buvo pirma mintis. Bet dabar esu žiauriai laimingas, kad esu čia ir šiandien nėra geresnės vietos būti“, – sakė Marijonas.

Kaip juokavo pats dainininkas, koncertas per Kalėdas - geriausias būdas nepersivalgyti. „Nenoriu scenoje jaustis apsunkęs, todėl jau iš anksto žinojau, kad Kūčių sotus stalas mane šiemet tikrai aplenks“, – juokėsi jis. Ir šiauliečiams dovanojo tikrą „marijonišką“ šou: energingą, lydimą puikaus garso ir šviesų. Ir kaip pridera per šventes – papuoštą gausiais fejerverkais, blizgučių lietumi ir petardų sprogimais.

Šiauliečiai pirmąją Kalėdų dieną buvo tikrai linksmai nusiteikę, nuo pat pirmų dainų „Mano žemė“, „Nemirtingi“ ir „Drasių nieks nežudo“ salėje aidėjo plojimai ir garsūs dainininką palaikantys šūksniai. „Dabar atėjo laikas pasitūsint“, – po trijų dainų pareiškė Marijonas ir vienas gerbėjų šį paraginimą suprato labai tiesmukai – išbėgęs į saugomą zoną prie pat scenos, jis nė nemanė klausytis jį iš ten iškrapštyti bandžiusių apsaugos darbuotojų. Pastariesiems teko jį gaudyti kaip tikrą futbolo faną per varžybas nelegaliai išlėkusį į stadioną. „Marijonai, ar galima eiti šokti prie scenos“, – šaukė kažkas iš minios. „Aš tai už, bet Skvernelis uždraudė“, – šmaikščiai atkirto atlikėjas.

Iš tiesų, Marijono koncertai tokie, kad nusėdėti vietoje reikia valios pastangų. Todėl besistojančių iš savo vietų buvo nuo pat pirmų dainų. O įpusėjus koncertui ošė visa arena. Ypač po „Pakeliui namo“, kurios metu Marijonas meistriškai valdo visą didžiulę ir pilną salę.

Atsipalaidavęs ir užsilinksminęs dainininkas ekspromtu sudainavo posmą ir priedainį iš „Wham!“ superhito „Last Christmas“. Nors šis intarpas visai nebuvo repetuotas, klavišininkas Vytis Smolskas mikliai susigaudė ir ėmė pritarti. Salė įvertino pastangas – nuo tos vietos sėdimas koncertas virto stovimu. „O jūs pašėlę, ne kokie ramūs kiškučiai ant kėdučių“, – pagyrė publiką Marijonas.

Jo koncertas priverčia susirinkusiuosius išgyventi labai plačią emocijų skalę – nuo pašėlimo per „Nebetyli sirgaliai“ ir „Ar mylit ją jūs?“ iki gerklėje stringančio gniutulo per „Degančias rankas“. Tūkstantinė minia tarsi jautrus instrumentas pagauna dainininko kūrinių jausminius niuansus ir būtent tai daro Marijono koncertus unikaliais. „Gyvenimas kartais suteikia dūrį, pakankamai skaudų. Tai linkiu, kad jūsų gyvenime tų dūrių būtų kaip įmanoma mažiau“, – prisipažinęs, kad daina „Balintos sienos“ – labai asmeniška, sakė Marijonas.

„O dabar – šalin visas liūdnas emocijas. Geriau pasakykit, kaip atšventėt?“ – klausė šiauliečių Marijonas ir merginų džiaugsmui čia pat scenoje persirengė savo legendinį kalėdinį megztinį. „Aš laukiu visus metus, kad galėčiau sudainuoti šią dainą. Esu bandęs dainuoti pavasarį, vasarą, bet neskamba“, – savo kalėdinį hitą „Velnias, man patinka Kalėdos“ pristatė jis.

Koncerto pabaigai jis užmaišė visiškai atominį miksą: „Ar mylėsi tu mane?“, „Geriausi vakarai“, „Pasveikinkit vieni kitus“ ir „Trys milijonai“. Po jo publika sruvo prakaitu ir jautėsi atšventę Kalėdas trankiausiai visoje Lietuvoje. „Nenuverskit Šiaulių grįždami“, – atsisveikindamas linkėjo Marijonas.