Saugirdas Vaitulionis. Marijonu nebūsiu, Meilutyte – taip pat
Užbėgdamas įvykiams už akių, iškart prisipažinsiu, kad esu klaikiai, tiesiog nepakenčiamai kritiškas ir priekabus. Šitos savybės kartais užknisa net mane patį, ką jau kalbėti apie visą likusį pasaulį, priverstą mane kentėti.
Aš nesu beprotiškai talentingas ar kažkuo ypatingas. Suprantu, kad nemoku galybės dalykų, o juos išmokti, ko gero, jau per vėlu arba tiesiog motulė gamta pagailėjo stebuklingų gabumų. Bet aš visas viltis dedu į jus, mano mieli Marijos žemelės žmonės!
Jei nuoširdžiai, tai iki šiol taip ir nesuprantu, kur mūsų tautos Nobelio premijos, kur „Mis pasaulio“ karūnos, kur „Oskarai“, „Grammy“ apdovanojimai, na, mažų mažiausiai, kur Pulitzerio premijos? Galų gale, kur tie išsvajotosios „Eurovizijos“ laurai? Juk mūsuose gyvena tokia neįtikėtinų talentų gausa! Nebijokite, tai tikrai nebus dar vienas ašaringas tekstukas apie tai, kokia mūsų tauta neįvertinta pasaulyje. Ir net ne apie tai, kiek genijų užaugo Lazdynų daugiabutyje ar kokius talentus slepia žaliosios Joniškėlio bulvių plantacijos.
Žinote, kodėl stebiuosi pasaulinių apdovanojimų trūkumu? Nes mūsų tauta viską moka geriau! Geriau net už pačius geriausius! Prisiekiu, moka viską! Netikite? Jūs gal neskaitote interneto komentarų? Buvau senokai neskaitęs ir aš, bet šiandien neatsispyriau šioms išminties klodų vilionėms ir sužinojau stebuklingų naujienų apie mūsų šalį!
Aš jums sakau, pas mus „Grammy“ vertų kūrėjų – nors vežimu vežk, nes kiekvienas gali sukurti dešimtis hitų, laisva ranka ir maždaug per valandą!
Sužinojau, kad viena tokia garsi atlikėja, kurios dainas visa gerkle plėšia pilnos arenos (stūgauju ir aš, ką čia neigti), bliauna visišką šlamštą! Net vaikas, ir tas trijų natų dainas sugebėtų parašyti geriau, o toje laidoje, kur sėdi komisijoje, tai net kaimynės Albinutės neveislinis šuniukas Rikis už ją pašnekėtų kiečiau. Šitoms išvadoms pritarė maždaug 432 (apytiksliai tiek buvo komentarų po straipsniu) talentingi, bet, deja, neprisistatę vokalo virtuozai, kompozitoriai bei muzikantai. Aš jums sakau, pas mus „Grammy“ vertų kūrėjų – nors vežimu vežk, nes kiekvienas gali sukurti dešimtis hitų, laisva ranka ir maždaug per valandą!
Kaip paaiškėjo, užsieniečių liaupsinamas lietuvaičių grožis yra visiškai išsigalvotas blefas, nes už karūnuotas ir pripažintas gražuoles atrodo geriau net 153 neprisistačiusios merginos. Net nacionalinė stiliaus ikona yra daugiau nei stora ir ne jai tautą mokyti, kaip tinkamai dabintis. Pati rengtis nemoka, o dar kitiems aiškina. Kaip suprantu, „Chanel“ ir „Dior“ – drebėkite. Ant Paryžiaus, Niujorko ir Milano podiumų netrukus jums vietos neliks.
Na, pagalvoju, gal pas mus tik pramogų karuselėje sukasi daugiatūkstantinė neatremiamų talentų trupė, o su ekonomika ir politika – paprasčiau? Einu į rimtąsias naujienas. Deja, bet ir čia mes turime reikalų reikalėlių... Jei trumpai, tai prezidentu gali būti kas antras rajonų gyventojas, darbo kodeksą geriausiai išmano bedarbiai, o premjerą su maždaug visais ministrais pakeistų kone kiekviena tipinė namų šeimininkė. Taip, dažnai ir pats politikus patraukiu per dantį ir tai visiškai normalu, bet nemanau, kad galėčiau bent vieną jų pakeisti. Priešingai nei kokie 264 į jų vietą pretenduojantys anoniminiai ekonomistai, sociologai ir politikos ekspertai...
Suprantu, kad nacionalinės rinktinės trenerių turime maždaug 503 ir visiškai nesvarbu – futbolo ar krepšinio, ta pusė tūkstančio be didesnių vargų sutvarkytų abiejų komandų strategines bėdas.
Kiek išsigandęs nuo talentų gausos ir įspūdžių internete, stumiu šalin kompiuterį – ai, gal čia ta klaviatūra žmones priverčia pasijausti, kad yra multitalentingi? Išėjęs į gražųjį Vilniaus senamiestį prisėdu vienoje mėgstamiausių savo kavinių priešais katedrą.
Prie gretimo stalelio sėdi dvi dailios kūmutės, aistringai varto žurnalą ir diskutuoja, kad tikrai taip nenusišnekėtų, kaip ta turtinga ponia viršelyje...
Plaukiu panašiai kaip kirvis, darosi akivaizdu – negaliu parėkti ir ant Meilutytės, nes tikrai nebūčiau to medalio iškovojęs...
Suprantu, kad negaliu kritikuoti kritikų, nes pats kartais perlenkiu lazdą, bet eidamas namo pradedu įtarti, kad į Lietuvą kažkas užvežė savikritiką blokuojančių tablečių (tik aš jų dar neradau), nes kritika peraugo į kitą lygį – visi viską moka geriau!
Liūdnai turiu konstatuoti, kad esu klaikiai netalentingas, nes nesiveržiu auklėti Marijono, kaip jam rašyti dainas, ir net nemanau, kad sudainuočiau geriau už jį. Nesu vaikų auginimo specialistas, tad net Jagelavičiūtei negaliu padraskyti akių, kaip jai auklėti Leoną. Plaukiu panašiai kaip kirvis, darosi akivaizdu – negaliu parėkti ir ant Meilutytės, nes tikrai nebūčiau to medalio iškovojęs...
Taigi, miela neribotų talentų tauta, suprantu, kad lipti ant scenos, uždirbti milijoną ar valdyti šalį mokame beveik visi, tad pasikartosiu: kur tie mūsų Nobelio apdovanojimai, lietuvių milijardierių pavardės turtingiausių planetos žmonių sąraše „Forbes“ žurnale ar kukli „Oskarų“ prigrūsta spinta?..