Marijonui Mikutavičiui suėjo 50-imt: bičiulių istorijos apie nuotykius, futbolą ir sutrikdytas vestuves

Marijus Mikutavičius – viena ryškiausių Lietuvos pramogų verslo žvaigždžių, taip pat jis – ketverių metų sūnaus Majaus tėtis. Tai jis prieš daugiau nei 20 metų sukūrė dainą „Trys milijonai“, tapusią antruoju Lietuvos himnu. Su grupe „LT United“ 2006 metais Atėnuose iškovojo šeštą vietą „Eurovizijoje“ – iki šiol tai geriausias Lietuvos pasiekimas Europos dainų konkurse. 

Charizmatiškas laidų vedėjas, hitų kūrėjas, iki pandemijos savo koncertuose rinkdavęs pilnas gerbėjų arenas. Likimas Marijonui nepagailėjo ne tik sėkmingos karjeros, bet ir ištikimų bičiulių bei talentingų kolegų.

Gimtadienio proga Marijonui smagias istorijas sutiko priminti artimiau jį pažįstantys Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus, stebinantys įspūdingomis kelionėmis, džiazo pažiba Neda Malūnavičiūtė, „Bix“ lyderis, prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas, verslininkas, grupės ŽAS narys Linas Zareckas-Choras.

Gyvenimo žuvis

Legendinę muzikinę laidą „Tangomanija“ kartu su Marijumi Mikutavičiumi vedęs Martynas Starkus prisiminimų ir istorijų tikrai galėtų papasakoti ne vieną. O kokia pirma mintis ateina į galvą, prisiminus M.Mikutavičių?

„Mes juk čia kalbam viešai, tiesa? Tai… kaip čia pasakius. Nors yra ir gerų dalykų, aišku. Tuoj. Leiskite pagalvoti. Va, prisiminiau, vakar mačiau jį mieste, mašinoje. Jis nepastebėjo manęs prasilenkiant, nes buvo atidus, sustojo ties perėja, praleido jaunimo būrelį. O aš, šmikis, pravažiavau. Niekas nenukentėjo, aišku, bet jis pasirodė atidesnis. O jei rimtai – visuomet, bet kokiame kontekste, linkiu jam sėkmės ir esu jo pusėje. Išskyrus laiką, kai žaidžia jo „Arsenalas“ prieš „Liverpulį“. Čia jau, atleiskite, draugystės baigiasi“, – šypsosi jis.

Martynas atskleidžia, kad M.Mikutavičius jam prieš metus padėjo pagauti didžiausią jo gyvenime žuvį – 7 kilogramų lydeką. O ir į prisiminimus draugai bežvejodami, regis, nevengia nuklysti.

„Neseniai žvejojant Marijus užsiminė, kad bando tas mūsų visas istorijas pamažu atgaivinti, sudėlioti ant popieriaus. Tik vardus tektų pakeisti, ne visi tų senų šėlionių veikėjai linkę būtų jas prisiminti net keliems dešimtmečiams praėjus. Nors nieko ten baisaus nenutiko.

Argi nuodėmė, kad vieno Mariaus gimtadienio proga jis per Gedimino prospektą keliavo apsiavęs draugų dovanotus lastus, o paskui su jais Neringos restorane bandė braidyti po ten buvusį mažą baseiną, kuo dar ir įnešėm sumaišties į kitoje salėje vykusias vienos žinomos moters vestuves. O ar ką kartotume, o ko ne – vargu ar verta spėlioti. Tai mūsų praeities dalis, viskas nutiko, nes tuo metu taip mums atrodė turi būti. Tai ir tegu lieka. Niekas nežuvo, išlipom sausi, tai jau pakankamai geras dalykas“, – šypsosi jis.

Tiek M.Mikutavičius, tiek M.Starkus su malonumu kalba apie futbolą. Komandoje „Prelegentai“ taip pat žaidžiantis Martynas pasakoja, kad Marijonas futbolo aikštelėje gali pasiekti puikių rezultatų.

„Atvirai kalbant, iš mūsų visų, profesionaliai nežaidusių, Marijus buvo ir vis dar yra, matyt, geriausias, nors dabar tas mūsų žaidimas jau labiau pavadinimas. Jis galėjo daugiausiai pasiekti futbolo aikštėje – puikus atraminis saugas, idealiai mato aikštę, turi ir gynybinių ir kūrybinių gebėjimų. Su juo gerai būti vienoje komandoje, visuomet atiduos perdavimą tinkamu metu, atlieka daug nematomo darbo. Jo fizinė forma visuomet buvo geriausia ir, visko neprisiminsiu, bet, berods, jis vienintelis iš komandos išvengė didelių traumų“, – mintimis dalijasi Martynas.

Gerai pakovojom tądien sėdėdami jo guminėje valtyje. Beprotiškai smagi kova buvo. Noriu, kad jis tą jausmą šiemet irgi pajustų.

Na, o ko palinkėtų į ne vieną nuotykį kartu besileidusiam draugui?

„Marius buvo tas žmogus, kuris padėjo man praėjusiais metais ištraukti didžiausią mano gyvenimo žuvį, septynių kilogramų lydeką. Gerai pakovojom tądien sėdėdami jo guminėje valtyje. Beprotiškai smagi kova buvo. Todėl noriu, kad jis tą jausmą šiemet irgi būtinai pajustų. Ir į sceną pagaliau grįžtu. Didelę sceną. Tai jo gyvenimas“, – linki Martynas Starkus.

Bus dėkinga visą gyvenimą

Vos prieš kelias dienas pati 50-metį minėjusi džiazo dainininkė Neda Malūnavičiūtė šypsosi, kad M.Mikutavičiui jaučia ypatingą pagarbą. „Esu labai dėkinga Marijonui, nes iš jo visuomet jaučiau moralinę paramą. Jaučiau, kad jis labai vertina tai, ką aš darau ir esu jam labai dėkinga. Tokių žmonių – reta“, – pasakoja ji.

Dainas „Šokis lietuje“ ir „Apie mus“ kartu su Marijonu atlikusi dainininkė atvirauja, kad nors su M.Mikutavičiumi nebuvo artimi draugai, jis atskubėjo į pagalbą, kai šios reikėjo.

„Kai mes su Olegu Ditkovskiu 2018 metais įrašinėjome albumą, mums labai trūko finansavimo, tad paskelbėme žinutę socialiniuose tinkluose, jog prašome sumesti pinigų albumui. Marijonas į šį prašymą greitai sureagavo ir paskyrė tikrai solidžią sumą. Nebuvo jokių viešų pareiškimų, kad jis mums padėjo, nes jis yra iš tų žmonių, kuriems nereikia reklamos, nereikia viešumo – jeigu jis tiki kažkuo, jeigu jis nori padėti, tą jis ir daro. Šią jo pagalbą aš prisiminsiu visą gyvenimą. Juk dažnai būna, kai reikia pagalbos, visi draugai nusiplauna, o ypač tie, kurie garsiausiai rėkia, kaip tave gerbia ir myli“, – šypsosi N.Malūnavičiūtė.

Neda priduria, kad gimimo dienos proga Marijonui nori palinkėti tik nesustoti būti savimi.

„Man, kaip muzikantei, iškart kyla aspektai, susiję su muzika. Marijonas yra vienas iš tų retų Lietuvos atlikėjų, kuris kažkokiu stebuklingu būdu visuomet pataiko į masių širdis. Jis visą tai daro labai profesionaliai, labai nuoširdžiai, jis ant scenos niekada nemeluoja. Jį lengva atpažinti muzikiniame pasaulyje, o tai yra kiekvieno atlikėjo siekiamybė. Tegul taip ir būna toliau“, – sako ji.

Prailgusi daina – ar Marijonas gyvas, ar sveikas?

Grupės „Bix“ lyderis, prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas Marijoną Mikutavičių draugu laiko jau daugiau nei 20-metį. Samas juokiasi, kad prisiminimų buvo tiek daug, jog sunku išsirinkti. Visgi priduria, kad po vieno įvykio dėl draugo sveikatos buvo ne juokais sunerimęs.

„Mes tuomet filmavome „Dangus 2“. Aš buvau prodiuseris, jis vedėjas. Buvo tiesioginis eteris ir viduryje scenos pastatytose dekoracijose buvo išpjauta skylė. Į ją įstatytas toks „disco“ kamuoly. Prasidėjus tiesioginiam eteriui, Marijonas išbėga į sceną, publika ošia ir bėgdamas atgal, tik bumt ir į tą skylę įkrito (juokiasi). Aš tuomet galvoju, ką daryti, ar jau greitąją pagalbą kviesti, ar pačiam jau reikės eiti vesti laidą, nes tiesioginis eteris, tai negaliu stabdyti. O man jau dainuoti reikia eiti, mes buvome su Jurgiu Didžiuliu sukūrę juokingą kūrinį, tai teko eiti jį atlikti. Aš dainuoju ir viena akimi per petį žiūriu, ar Marijonas gyvas, ar sveikas“, – prisiminęs šiandien nusijuokia Samas.

Saulius džiaugiasi, kad tuomet viskas pasibaigė laimingai. „Ačiū Dievui, viskas gerai baigėsi. Tik jis nukritęs po scena tyliai laukė, kol mes padainuosime ir galės išlįsti (juokiasi). Nors aš tuo metu piešiau jau baisesnius scenarijus, galvojau, gal jau jis ten sulūžęs. Tos trys minutės dainos man labai prailgo“, – prisimena S.Urbonavičius.

2006 metais su „LT United“ į „Euroviziją“ išvykęs S.Urbonavičius juokiasi, kad scenos nenuoramų kompanija tikrai prikrėtė ne vieną pokštą, tačiau ir čia – turi likti paslapčių. Tiesa, netikėtų istorijų nestigo ir po „Eurovizijos“ konkurso.

„Koncertavome Kijeve. Pamenu, jau turėjome vykti namo, Marijonas taip ir nesuspėjo į lėktuvą. Mes, aišku, jaudinomės, galvojome, kur jis. O jis... nespėjo. Grįžo kitu reisu“, – juokiasi Samas.

Skrydis – ne kiekvienam

Keliautojas Vytaras Radzevičius Marijoną Mikutavičių pažįsta nuo studijų laikų – abu Vilniaus universitete krimto žurnalistikos mokslus. Pasak Vytaro, nuo studijų laikų Marijonas ne ką ir pasikeitė.

„Koks buvo džinsuotas, toks ir liko. Ir, aišku, jis visada gerai dainavo. Man jis buvo toks kurso draugas, kaip iš AC/DC nužengęs. Ir laisvės, rokenrolo jame visada buvo su kaupu. Savas bičas“, – šypsosi V.Radzevičius.

Gal užteks sirgti už Londono „Arsenalą“? Pereik pas „Liverpool FC“.

O laisvės nei M.Mikutavičiui, nei pačiam V.Radzevičiui tikrai nestinga. Vytaras prisimena, kaip vieną kartą netoli Šakių kartu nardė po padanges. Tiesa, tokį netikėtą skrydį atlaikytų tikrai ne kiekvienas.

„Kartą po šventės Šakiuose, ryte pusryčiavome degalinėje netoliese. Su savininku. Jis staiga sako: „Norit paskraidyti?“ – „Na, gerai“, – sutikome, nelabai suprasdami, ką tai reiškia. Anas kažkam skambina ir po kiek laiko atvažiuoja vyriškis su trilitriniu stiklainiu. Prisipila į jį benzino, atrakina šalia stovintį angarą, o ten… akrobatinis lėktuvas.

Vyriškis benziną supylė į baką ir išvairavo į pievelę. Taip po vieną ir paskraidėme. Tik prašė batus nusiimti, o jei bus bloga – vemti už marškinėlių, pro apykalę, kad kabina neapsitaškytų. O pavartė jis ten mus ir su mirties kilpomis, ir suktukais visokiais. Po 15 minučių vėl sėdime degalinės užeigoje pries stalo. Kaip niekur nieko. „Tai toks tas ir gyvenimas. Su viražais visokiais“, – pagalvojau“, – juokiasi V.Radzevičius.

M.Mikutavičius – tikras futbolo entuziastas. Kartu komandoje „Prelegentai“ žaidžiantis Vytaras bičiuliui negaili gerų žodžių – pasak jo, ugnelės Marijonui futbolo aikštelėje tikrai nestinga.

Garantinis baigėsi, toliau jau su gera priežiūra. Būk sveikas ir stiprus.

„Jis geras saugas. Kirstukas. Į kaulą eina. Gerai aikštę mato, ilgą diagonalinį ir vidutinį perdavimą gerą turi. Kamuolį gerai prilaiko. Mėgsta iš toliau smūgiuoti. Ir kovotojas iki kaulų smegenų. Nemėgsta pralaimėti. Net rėkia ant kitų, jei kas be ugnelės žaidžia. Kaip futbolininkas jis aikštėje, manau, daug ką nustebina. Tik patarimas – gal užteks sirgti už Londono „Arsenalą“? Pereik pas „Liverpool FC“. Mes šiemet irgi daug pralaimime“, – juokiasi Vytaras.

Ko palinkėtų bičiuliui? „Kūrybinio karščio, vidinės ugnies, totalinės laisvės ir pašėlusio rokenrolo. Na, tiek, kiek gaunasi, – šypsosi V.Radzevičius. – Garantinis baigėsi, toliau jau su gera priežiūra. Būk sveikas ir stiprus.“

Gimtadienis vs vestuvės

Verslininkas, grupės „Žas“ narys Linas Zareckas-Choras, paklaustas, kokia mintis į galvą šauna prisiminus Marijoną, šauna: „Kur gyvenimo prasmė?.. Jis visą gyvenimą tokį klausimą uždavinėjo viešai ir draugų rate. Kai atsirado šeima ir gimė vaikas, gal ir atrado tą prasmę, nes dabar taip dažnai neužkabina to klausimo. Bet čia jau reikėtų jo paklausti.“

Paprašytas pasidalinti kartu su Marijonu patirtais nuotykiais L.Zareckas nusijuokia, jog daugelis istorijų negali patekti į viešą erdvę. Visgi priduria, kad į atmintį įsirėžęs vienas ypač audringas M.Mikutavičiaus gimtadienio vakarėlis. 

„Kadangi jūs klausiate apie gimtadienį, iškart prisiminiau „Neringos“ restoraną. Ten šventėme jo gimtadienį. Tuo pat metu kitoje salėje vyko Dalios Ibelhauptaitės ir Dexteris Fletcherio vestuvės. Mes taip triukšmingai šventėme gimtadienį, kad D.Ibelhauptaitė atėjo mūsų raminti“, – prisimena Linas.

Fotogalerija: