Marijonui Mikutavičiui, Žilvinui Šilgaliui Knygų mugės šurmulį padėjo ištverti mylimosiomis

Pavyzdžiui, Muzikos salė – tai galimybė išvysti, pasikalbėti ir net apkabinti mėgstamą atlikėją. Monika Pundziūtė, Ieva Narkutė, „Beissoul & Einius” duetas – atlikėjai sulaukė ne tik gerbėjų, bet ir pačios prezidentės Dalios Grybauskaitės dėmesio.

Mugėje knygų dairėsi Seimo narys Žilvinas Šilgalis su sužadėtine Kristina Kiršyte. Mylimąjį Marijoną Mikutavičių palaikyti kartu atvyko dizainerė Ieva Daugirdaitė. Dainininkas, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas pristatė Jessio Finko knygą „AC/DC“.

Kaip ir kiekvienais metais, Vilniaus knygų mugė lankytojams siūlo turtingą kultūrinę programą: per keturias dienas pristatoma 400 įvairaus žanro renginių – susitikimų su rašytojais, diskusijų, meno parodų.

„Knygų šalis“ gimusi iš asmenybių alkio ir įkvėpimo troškulio

Vilniaus knygų mugėje šiemet jau 15-tą kartą įsikūrė „Knygų šalis“ ir kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“. Idėjos autorė ir visos „Knygų šalies“ variklis, knygų dailininkė Sigutė Chlebinskaitė kasmet pakviečia visus ne tik atrasti knygos grožį, jos formų įvairovę, kurti savo knygas, bet ir susitikti su pasaulinio garso knygų dailininkais bei iliustruotojais.

S.Chlebinskaitės teigimu – tai sunkus darbas, tačiau tikėjimas, kad žmonėms reikia tikrų dalykų ir norisi atrasti knygų grožį bei susitikti su legendinėmis asmenybėmis padeda įveikti visas kliūtis.

Knygų legendos Lietuvoje

Šiemet „Knygų šalies“ svečias – legendinis lenkų iliustruotojas,knygų dailininkas JozefasWilkonis. Pernai viešėjo pasaulinio garso iliustruotoja, kultinedailininke vadinama Kveta Pacovska. Čia taip pat lankėsi ir jaunosios kartos kūrėja, Bolonijos vaikų knygų mugės laureatė Caterina Sobral bei daugelis kitų.

„Pasikviesti K.Pacovską visada buvo mano svajonė. Galvojau apie tai gal dešimt metų ir vis nedrįsdavau, o pernai gavau teigiamą atsakymą. Man pačiai ji yra gyvenimo pavyzdys ir svajonė, o tai, kad jai imponavo mano kvietimas, prilygo stebuklui ir buvo begalinis įkvėpimas. Kartu tai ir patvirtinimas, kad tai, ką darome „Knygų šalyje“ ir yra tai, ką reikia daryti“, – sako S.Chlebinskaitė.

Pasak jos, Lietuvos knygų dailininkai pernelyg dažnai verda savo sultyse, kartais bando susireikšminti, aiškintis, kuris svarbesnis. O „Kūrybinėje studijoje“reikia žmonių, kurie gyventų tuo, ką daro, ir kurie jaustų pilnavertiškumą nepaisant pripažinimų, diplomų ar laurų.

„Aš pati alkstu asmenybių, kurios mane įkvėptų, darau viską, kad jos atvyktų susitikti su skaitytojais. Man ne taip svarbu kokio amžiaus žmogus, ar tai jaunas kūrėjas, ar klasikas. Noriu, kad kartos jungtųsi, kad turėtume galimybę juos atrasti. Nuo pat pradžių „Kūrybinėje studijoje“ šalia įvairiausių dirbtuvių buvo du pagrindiniai tikslai – pristatyti šiuolaikinius autorius ir pristatyti klasikus. Laikydamiesi šios linijos sugebėjom prisitraukti svarbiausias Europos ir net pasaulio leidyklas – tai mums patvirtinimas, kad einam teisinga kryptimi“, – pasakoja kasmet parodų ir kongresų centre „Litexpo“ įsikuriančios ekspozicijos vadovė S.Chlebinskaitė

Asmenybės, knygos ir medis – šių metų „Knygų šalies“ leitmotyvas

Šiemet „Knygų šalyje“ kūrybines dirbtuves „Kicikici miau“ surengęs, autografus dalinęs ir apie savo gyvenimą bei kūrybą pasakojęs J.Wilkonis buvo labai laukiamas svečias. Vienas jį labiausiai išgarsinusių kūrinių – didžiulis bestiariumas, pavadintas „Wilkonio arka“, kurį sudaro įvairiausių paukščių, žuvų, šikšnosparnių ir daugybės kitų gyvūnų figūrėlės, sukurtos iš medžio ir skardos.

„Šiemet „Knygų šalies“ dirbtuvėse bei parodose ieškome ryšio tarp asmenybės, knygos ir medžio. Ir J.Wilkonio darbai – puikus patvirtinimas, kad pasirinkome, įdomią koncepciją iraktualią temą“, – džiaugėsi „Knygų šalies“ įkvėpėja.

Su medžio temą siekasi ne tik kūrybinės dirbtuvės, bet ir pristatoma paroda „Šerdis“, kurioje galima apžiūrėti Lietuvos ir užsienio autorių sukurtas unikalias knygas ant medžio, su medžiu, iš medžio ir apie medį. Joje eksponuojama ir Marcelijaus Martinaičio medinė knyga „Privati literatūros istorija“ (1978), Birutės Zokaitytės kūrinys, raižytas iš kelmo, „Dvyniai“ (2016), Elenos Launikonytės „Mėlynas sodas“ (2016), Rimvydo Kepežinsko medinės „Raidžių širmos“ (2010). Ekspozicijai pasaulinį kontekstą suteiks žymių užsienio kūrėjų Katsumi Komagatos, Michaelio Kenna, Bryano NashoGillo, Enzo Mari, Jagdisho Chitara, JózefoWilkońio, Iwonos Chmielewskos, Jurgio Mačiūno darbai.

Pirmą kartą čia bus viešai eksponuojama gydytojo Broniaus Sipavičiaus (1885–1972) Rešiotų lageryje ant beržo tošies penkiametei dukrai sukurta abėcėlė ir knygelė elementorius „Lakštutė“ (1943), turint unikalią istoriją ir tapusia tikra šeimos relikvija.

4 salėje įsikūrusios „Knygų šalies“ lankytojai visos mugės metu gali apžiūrėti gražiausias Čekijos 2015 m. knygas, leidyklos iš Indijos „Tara books“, bei čekų leidėjų „ByloNebylo“ atvežtus eksponatus – unikalias, savo kūrybiškumu įkvepiančias knygas.

Šeštadienį „Knygų šalies“ kūrybinėje studijoje bus galima dalyvauti Tautiškos giesmės atradimų, medinių knygų pagal Sigito Gedos tekstus ar Bestiariumo dirbtuvėse, sužinoti kaip pasigaminti antspaudą ir sukurti komiksą. O sekmadienį nuo 11 val. visi gali dalyvauti Pop-up dirbtuvėse „Mėlynas sodas“ su Elena Launikonyte, jau tradiciniu tapusiame kolektyvinės Kęstučio Kasparavičiaus iliustracijos kūrime, o 16 val. mugei baigiantis bus paskelbti „Knygų šalies“ naujieji metai, o visi lankytojai galės nusikirpti knygą iš kabančių knygų vaikams ir jaunimui ekspozicijos.

Mugės kultūrinių renginių programą rasti, norimus renginius žymėtis ir gauti priminimus apie juos padės „Litexpo“ mobilioji programėlė, kurią parsiųsti gali visi išmaniųjų įrenginių naudotojai.