Negaliu patikėti: du miestiečiai kaime...
Marijus: Kažkada mano tėvai iš paties Vilniaus centro išvažiavo gyventi į sodybą užmiestyje. Pirma – į sodybą, o paskui – išvis į Bulgarijos kaimą gyventi. Abu – užkietėję miestiečiai, niekad negyvenę kaime, jokių kaimiškų darbų nedirbę. Ir pažįstami pirštą prie smilkinio sukiojo, ir aš sakiau, kad jie išprotėjo. Niekad nebūčiau pagalvojęs, kad pats kada nors taip padarysiu. Juk aš – visiškas betono vaikas. Bet dabar net instagrame apie save esu parašęs: „Miestietis, kuris geriau jaučiasi kaime.“
Sigita: Mano senelių sodyba prie Alytaus netikėtai tapo didele mūsų gyvenimo dalimi. Mano mama gyvena Alytuje, kartu ir ją aplankome, ir sodyboje pabūname. Kiek čia tos kelionės automobiliu – pusantros valandos. Didesnę dalį laiko užima išvažiuoti iš Vilniaus. Beveik visą vasarą kursuojame tarp Vilniaus ir Alytaus.
Kada toks pokytis jūsų gyvenime įvyko? Pirkti sodybas žmonės pradėjo po pandemijos.
Sigita: Mums tai atėjo anksčiau, maždaug 2019-aisiais. Senelių sodyba daug metų buvo negyvenama. Pradžioje sugalvojome ją tiesiog sutvarkyti, kad mano mama galėtų atvažiuoti iš Alytaus ten vasaros praleisti. Bet mama vis tiek mieliau važiuoja ne čia, o į savo tėviškę. O mes taip pripratome, kad net daržininkyste užsiėmėme – pomidorus, agurkus, daržoves patys auginame.