Mario Testino: Geriausias būdas išmokti fotografuoti – fotografuoti nuogumą

Mario Testino / Vida Press nuotr.
Mario Testino / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

„Fotografuodamas mėgstu nurengti žmones. Mes per daug įsispraudę į rėmus, o aš tikiu: turime grįžti į save, būti ištikimi sau. Geriausias būdas išmokti fotografuoti – fotografuoti nuogumą“, – kūrybiškumo festivalyje „Kanų liūtai“ antradienį sakė legendinis mados fotografas Mario Testino.

Tūkstančius reklamos profesionalų iš viso pasaulio sutraukiančiame renginyje fotografas dalijosi įžvalgomis, kaip sukurti kvapą gniaužiančias fotografijas ir kampanijas.

Mario Testino dirba su žurnalais „Vogue“, „Vanity Fair“ ir „GQ“, kuria kampanijas „Gucci“, „Burberry“, „Versace“, „Michael Kors“ ir kitiems dizaineriams. Jis taip pat žinomas kaip oficialių britų karališkosios šeimos fotografijų autorius – nuo Velso princesės Dianos 1997-aisiais iki Kembridžo hercogienės Katherine 2010-aisiais.

Negausiai komplimentus žarstanti „Vogue“ redaktorė, ikoniškoji Anna Wintour apie Mario Testino yra pasakiusi: „Fotografija yra sudėtingas meno ir komercijos junginys ir niekas to nesupranta geriau nei Mario“.

Kokios tos Mario Testino sėkmės paslaptys?

Ištikimybė sau

„Mes turime nuolat savęs klausti: kas aš esu, ar esu ištikimas sau. Ir tik atsakę į šiuos klausimus, bendrauti su vartotojais ir klientais. Man patinka fotografuoti moteris, avinčias aukštakulnius. Kartais stilistai sako, mes norime, kad modelis avėtų lygiapadžius batus. Tada aš atsakau: suprantu jus, bet tuo netikiu, aš tikiu kitokiu moterišku seksualumu ir norėčiau daryti kitaip.“

Šaknys

„Esu iš Peru. Visada mėgau išsiskirti, ryškiai rengtis, tačiau pajutau, kad savo šalyje negaliu jaustis tikrai gerai. Išsikrausčiau į Londoną ir ten galėjau elgtis taip, kaip noriu. Tačiau niekada neapsimetu, kad esu britas ar prancūzas. Niekada nekalbėsiu angliškai taip gerai kaip kiti. Aš esu peruietis ir taškas. Kuo labiau tai priimu, tuo geriau jaučiuosi. Reikia būti ištikimam sau.“

Realybė prieš svajonę

„Vaizdais mes duodame žmonėms kažką, ko jie neturi. Pastaruoju metu pastebiu, kad nuo šios minties tolstame. Dabar žmonės nori to, kas įtikima, tikrovės. Aš manau, kad tai neblogai, nes modelis fotografijoje turi turėti savo nosį, o ne neatpažįstamai patobulintą. Bet yra įvairių būdų, kaip tai pateikti. Nebūtinai tamsiai, negatyviai, o estetiškai, pozityviai.“

Sėkmės matas

„Kaip matuoti sėkmę? Šiais laikais tai nelengva, nes vienas produktas tarpsta daugelyje platformų, ir aš kaip kūrėjas turiu padaryti ne tik fotografiją, o ir video bei dar daugybę kitų dalykų. Aš matuoju sėkmę tik komerciniais pasiekimais, esu pamišęs dėl pardavimų. Jei sukuriu žurnalui viršelį, nuolat aiškinuosi, ar tą žurnalą pirko geriau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais.“

Nuojauta

„Šiais laikais mes labai pasikliaujame protu ir pamirštame savo nuojautą, savo vidinį balsą. Kai einu pas klientą siūlyti savo fotografijos idėjų, nesiūlau daugybės skirtingų dalykų, aš pasakau vieną kryptį, nes jei aš žinau, jaučiu, ką daryti, tai kam rinktis.“

Gyvenimo būdas

„Man 62-eji. Dirbu 7 dienas per savaitę, nuo 7 ryto iki 10 vakaro. Anksčiau gyvenau kaip tikras vakarėlių liūtas. Vieną dieną mečiau alkoholį, nes supratau, kad man reikia maksimalios koncentracijos, o aš negaliu to pasiekti dieną dirbdamas ir naktį šėldamas. Mes dažnai dirbame laukdami vakaro, kad vakarėlis bus tarsi prizas už sunkų darbą dieną. Stengiuosi gyventi taip, kad prizas būtų visa diena, o ne tik tai, kas vyksta naktį, po darbo.“

Kiekvienas yra fotografas

„Nuostabu, kad dabar visi fotografuoja viską. Taip žmonės pagaliau supras, kaip iš tiesų sunku sukurti gerą kadrą.“

„Instagram“ fanas

„Instagrame turiu daugiau nei 3 milijonu sekėjų. Kiti fotografai sako, kodėl tu dalijiesi savo nuotraukomis už dyką, galbūt po to jų nebepirks? Tuo netikiu. Kuriant kampanijas mados namams, dizaineriai yra dėmesio centre. Savo „Instagram“ paskyroje aš esu prekės ženklas, man patinka, kad tai mano balsas, mano būdas bendrauti.“

Galimybė klysti

„Ne viskas, ką darau, yra gražu. Net aš galiu suklysti, nors fotografuoju jau nuo 1980-ųjų. Jei mano vardas turi svorio, nebūtinai mano darbas turi būti tobulas.“