Jūs gamtą ne tik stebite, bet ir fotografuojate. Visuomet esate pasiruošęs užfiksuoti vertingą kadrą?
Fotoaparatą visada turiu. Ir važiuojant automobiliu padėtas šalia. Vairuodamas nežiūriu tiesiai į kelią – dairausi. Tas įprotis išlikęs iš tų laikų, kai dirbau Ekologijos institute: ten mano pareiga buvo Vakarų Lietuvoje skaičiuoti migruojančius paukščius. Važiuodavau ir skaičiuodavau jų pulkus pakelės pievose. Iki šiol vairuodamas dairausi, o jei ką nors įdomaus pastebiu – išsyk stoju. Todėl stengiuosi autostradomis nevažinėti, nebent kur nors skubu. Iš automobilio galima pamatyti labai labai daug, kartais daugiau, nei vaikščiojant. Maniau, kad grįždamas iš pamokų Kaune išvydau mažąjį erelį rėksnį: sustojau nufotografuoti, bet suklydau, tai buvo ne jis.
Užsiminėte, kad iki birželio vidurio neturite laisvadienių. Koks turas per Lietuvą vyksta?
Į mokyklas važiuoju su edukacinėmis programomis – turiu jų keletą parengęs, vedu įvairaus amžiaus mokiniams. Tas turas tęsiasi jau ne pirmus metus, tik šįsyk per daug pamokų suplanavau. O dar prisideda mano naujos knygos „Metai: gamtos fotografo dienoraštis“ pristatymo vakarai...
Vaikams dažniausiai pasakoju apie gamtos fotografavimą, paneigiu mitus ir žmonių išsigalvojimus apie gyvūnus. Tarkim, kaip manote, ką ežiukai neša ant spyglių? Deja, pasirodo, ne obuolius,