Marius Jampolskis: „Esu dėkingas visiems savo paklydimams. Netgi – alkoholizmui“
„Scena reikalauja begalinės energijos, o aš jau nieko niekam nebenoriu įrodyti. Noriu sėdėti savo irštvoje ir kurti muziką“, – sako kadaise teatrą dėl pramogų pasaulio palikęs Marius Jampolskis (43). Tas pasaulis jį ir paskandino. Pasiekęs dugną, pergalvojo daugybę dalykų. Ir tik todėl šiandien gali jaustis laisvas.
„Dabar išgyvenu geriausius savo metus ever. Ir už tai esu žiauriai dėkingas visiems savo paklydimams. Netgi – alkoholizmui. Turėjau nueiti ilgą kelią, kad tai suprasčiau ir įvertinčiau.“
Ką reiškia jaustis laisvam? Ogi nenorėti pernelyg daug. Neeikvoti energijos niekams. Juoktis, kada norisi. Draugauti, su kuo norisi. Mylėti šeimą. Būti namie. Kurti muziką. Vaidinti Sauliaus Bareikio režisuotoje absurdo komedijoje „Liftas į dangų“. Ir ramiai praeiti pro alkoholio skyrių parduotuvėje.
Marius sako, kad ateina tam tikras amžius, kai žmogus turi tapti filosofu. Kai nebeveikia egoistiniai argumentai – noriu keisti pasaulį. Kai pradeda galvoti, kad, užuot keitęs pasaulį, turi keistis pats. Kai nebelieka motyvų kiekvieną dieną kitiems ir sau pateikti vis naujų savo šaunumo įrodymų.
„Man ši kova nebeįdomi. Noriu gyventi taikoje su pasauliu ir savimi“, – taip šiandien kalba jis.
Jau dveji su puse metų, kai jis visiškai nevartoja alkoholio. Po dvidešimties girtavimo metų tapti žmogumi jam padėjo Anoniminių alkoholikų draugijos susitikimai.
Kodėl ryžosi garsiai apie tai kalbėti?
Nes atsirado prasmingesnių dalykų nei alkoholio gurkšnio sukelta akimirkos palaima. „Noriu dirbti, aprūpinti šeimą, noriu, kad žmona man šypsotųsi, kad dukra gautų viską, ko reikia laimingai vaikystei. Ne aš dabar esu svarbiausias, tiesą sakant, esu išvis nebesvarbus. Ir man nieko netrūksta – nei meilės, nei pinigų.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“: