Stovėti vidury aikštės daugiamilijoniniame Azijos mieste, meistriškai žongliruoti penkiais kamuoliukais ir kalbėtis su publika kiniškai. Gal jums skamba kaip utopija, bet leidėjui, fotografui, keliautojui Mariui JOVAIŠAI (52) tai – tiesiog paprasti kasdienybę praskaidrinantys džiaugsmai.
Mariau, ką šįkart veikėte Kinijoje?
Palaikiau kompaniją bičiuliui – dalyvavome didžiulėje Guangdžou mieste vykusioje mugėje, apimančioje visas sritis: nuo leidybos ir elektronikos iki baldų ir sveikatos priemonių. Man pačiam tai buvo puiki proga pasidairyti, kas naujo leidybos ir technologijų srityse, ir, žinoma, pasipraktikuoti kalbėti kiniškai.
Lietuvoje nėra labai įprasta ja kalbėti, tiesa? Bet jūs tikriausiai lengvų kelių neieškote?
Kažkada pamaniau, kad jei man pavyktų per gyvenimą išmokti visas šešias oficialias Jungtinių Tautų kalbas – anglų, ispanų, prancūzų, rusų, arabų ir kinų, būtų labai faina. O kai užsibrėži tikslą – belieka jo siekti. Tai ne tik įdomus iššūkis, bet ir proto mankšta: tyrimai rodo, kad naujų įgūdžių, ypač kalbų, mokymasis padeda lavinti protą ir išvengti nepageidaujamų amžiaus palydovų, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos.
Malonu atrakinti tą nepažįstamą, stebuklingą, fantastišką planetą, nes kinų, japonų, korėjiečių kalbos europiečiams yra pačios sudėtingiausios – daugiausia metų užtrunka jų išmokti.