Marius Jovaiša išgyvena skaudžią netektį: mirė jo šimtametė močiutė

Apie mylimos močiutės netektį Marius Jovaiša paskelbė socialiniame tinkle „Instagram“. 

„Nugyvenusi daugiau nei šimtmetį trukusį nepaprastai gražų gyvenimą, mus paliko brangioji močiutė Stefutė Jovaišienė“, – jautria žinute pasidalino M.Jovaiša.

Verslininkas pasidalijo ir atsisveikinimo detalėmis.

„Atsisveikinimas vyks šeštadienį (lapkričio 27 d.) 10:00-14:00 Laidojimo rūmuose Vilniuje, Olandų gatvėje“, – rašė jis.

Šį pavasarį Mariaus močiutė Stefutė Jovaišienė minėjo garbią sukaktį – jai suėjo 100 metų. Ta proga M.Jovaiša pasidalijo itin jautriu ir nuoširdžiu įrašu apie savo mylimą šeimos moterį.

„Mūsų brangiausiai močiutei Stefutei Jovaišienei – 100 (taip, šimtas!) metų.

Kokie mes laimingi, kad ji vis dar su mumis! Aplink močiutę sukasi visas mūsų didelės šeimos gyvenimas, laukiame, kada vėl aplankysime ją jaukiuose namučiuose Antakalnyje. Būdama tokio įspūdingo amžiaus, močiutė iki šiol kasdien po porą valandų skaito, išlaikė tvirtą švarią atmintį, telefonu nuolat apskambina artimuosius, prieš eidama miegoti pasimeldžia už visus savo vaikus, vaikaičius ir provaikaičius, linkėdama mums ramybės ir sveikatos.

Paklausta, kaip pavyko pasiekti šimtą metų, močiutė sako: „Jūs visi man buvote labai geri, nekankinote ir neskriaudėte manęs, dėl jūsų meilės ir gerumo aš taip ilgai išgyvenau“.

Stefutė yra tikras nuoširdumo, šilumos ir kuklumo įsikūnijimas. Stefutė dirbo lietuvių kalbos ir darbų mokytoja, jos cepelinams niekada nebuvo lygių, o močiutės sugebėjimas iš nieko suruošti puotą ir širdingai priimti svečius buvo tiesiog legendinis, matyt todėl senelių namuose visada būdavo tiek daug gyvybės.

Močiutė su seneliu Leonu santuokoje ir santarvėje nugyveno per 70 metų, kaip gaila, kad seneliui pritrūko tik kelių metelių, kad ir jis kartu būtų įžengęs į antrąjį savo šimtmetį.

Mylime, švenčiame, didžiuojamės ir laukiame karantino pabaigos, kad nebe per online konferenciją (taip, močiutė ir tą moka!), o gyvai visi galėtume aplankyti, apkabinti, atšvęsti ir prisikirsti dangiško skonio žagarėlių!“, – šių metų pavasarį rašė M.Jovaiša.