Martyna išklojo, ką patyrė grodama Europoje: teko saugotis vandalų ir mokėti kyšį pareigūnams
Ne vienas kūrėjas dažnai kartoja, kad didžiausias žmogaus priešas, trukdantis išpildyti svajones – baimė. Tačiau, slapyvardžiu DJ Marceratto pasivadinusi Martyna Garnytė, papasakojo, kokius kelius iš tiesų tenka praminti, panorus išpildyti svajonę su Europa pasidalinti muzika. Susidūrimas su vandalais, policijos vizitas ir atvirai kyšio paprašę viešosios tvarkos darbuotojai – tik dalis to, su kuo lietuvei teko susidurti dalijantis muzika didžiuosiuose Europos miestuose.
Svajonė brandinta eilę metų
Nuo pat mažens muzikos garsus į vieną ritmą jungusi M.Garnytė savo norą groti publikai įgyvendino privačiuose renginiuose, tačiau lietuvė neslėpė, kad įkvėpta tarptautinio populiarumo sulaukusio muzikos prodiuserio veiklos, ji pati slapčia svajojo prie pulto stoti ir didžiuosiuose Europos miestuose, rašoma pranešime spaudai.
„Muzika man yra visas gyvenimas. Muzika sujungia ir suvienija žmones, nesvarbu kur ji skambėtų, kokios tautybės, amžiaus ar rasės žmonės jos klausytų. Muzika man sukuria savotišką harmoniją, todėl šiuo jausmu norėjau pasidalinti su visa Europa. Tai daryti dar kūrybos pradžioje mane įkvėpė žinomas muzikos prodiuseris Jamesas Hype. Jis filmuodavo savo pasirodymus paprasčiausiose viešose vietose: automobilių stovėjimo aikštelėse, ant stogų ir tai darydavo skirtingose pasaulio vietose. Supratau, kad toks pasirodymas yra ir mano svajonė“, – mintimis, apie tai, kaip gimė idėja išvažiuoti į Europą, dalijosi M.Garnytė.
Vis dėlto, vien svajonės neužtenka. Tokio tikslo įgyvendinimui reikalingas ir pasiruošimas. Didžėjė pripažino, kad besiruošdama sau negailėjo ir savikritikos, tad po begalės valandų praleistų prie pulto sužadėtinis pasiūlė krautis lagaminus tiesiog čia ir dabar.
„Norėjau išvažiuoti į Europą ir nufilmuoti savo pasirodymus tose paprastose miestų vietose, kur juda laisvi žmonės, tačiau šios idėjos įgyvendinimą visi atidėliojau, svarsčiau, kad dar nesu tinkamai pasiruošus, kol vieną dieną į kambarį įėjo sužadėtinis ir pareiškė: kada, jei ne dabar? Tai buvo lyg lengvas truktelėjimas už rankos pakvietęs pagaliau išeiti į aikštelę. Nieko per daug negalvodami susikrovėme daiktus, reikiamą aparatūrą ir išvažiavome į Europą. Tik negalvojome, kad smagią kelionę jau netrukus apkartins nenumatyti įvykiai“, – dalijosi muzikos kūrėja.
Italijoje pasitiko vandalai ir policija
Į Europą su sužadėtiniu Edgaru išvykusi M.Garnytė pasakojo, kad jiedu greitai susidėliojo preliminarų planą ir pirmiausia patraukė į Milaną. Kelias paras automobilyje praleidę lietuviai Italiją pasiekė kiek pavargę ir išalkę, todėl pirmoji užduotis šiame mieste buvo pasistiprinti, o tik tuomet stoti prie pulto. Vis dėlto, trumpas sustojimas kaip reikiant apkartino pirmąją patirtį, todėl pora nusprendė savo planus koreguoti.
„Pirmiausia aplankėme Milano miestą. Jį pasiekę nusprendėme pavakarieniauti – pasistiprinti prieš mano pasirodymą šalia Milaną puošiančios Duomo katedros. Ilgai neužtrukome, tačiau grįždami prie savo automobilio pastebėjome, kad jį apspitę trys jaunuoliai. Edgaras garsiai šūktelėjo, o tai išgirdę jaunieji vandalai išsilakstė kaip žvirbliai. Priėję prie savo automobilio pastebėjome siaubingai subraižyta visą variklio dangtį. Tai labai sugadino nuotaiką, todėl atsisakėme idėjos mano pasirodymą filmuoti šalia katedros“, – apie nuotykius prasidėjusius vos pirmo sustojimo metu pasakojo M.Garnytė.
Mergina teigė, kad nemaloni patirtis paskatino vykti į atokesnę vietą arčiau kalnų. Būtent čia pora nusprendė sustoti pakelės stovėjimo aikštelėje, nuo kurios atsivėrė įspūdingi kalnų vaizdai apšviesti skaisčios saulės. Būtent čia M.Garnytė pirmą kartą stojo prie pulto. Ritmingi muzikos garsai sulaukė aplinkinių dėmesio, tačiau nepaisant matytų šypsenų, buvo akivaizdu, kad kažkam toks sumanymas nepatiko, mat netrukus netoli lietuvių sustojo policijos ekipažas.
„Aplinka, muzika ir pasakiški vaizdai priešais akis džiugino kol šalia nesustojo policijos ekipažas. Pamanėme, kad kažkas apie mus pranešė. Tačiau mes nieko blogo nedarėme, mėgavomės savo muzika, ja mėgavosi ir kiti, todėl galiausiai pasidarė juokinga, kad atokiau sustojęs ekipažas, kurį laiką mus stebėjo per žiūronus, kelis kartus su kažkuo kalbėjo telefonu, tačiau prie mūsų taip ir nepriėjo“, – pirmojo pasirodymo įspūdžiais dalijosi didžėjė.
Paryžiečių meilė ir vokiečių palaikymas
Su nuotykiais palydėję Italiją lietuviai patraukė į Prancūzija. Šviesų miestu vadinamas Paryžius vilioja ne tik romantikus, tačiau ir menininkus bei įvairius kūrėjus. M.Garnytė – nebuvo išimtis. Galbūt simboliška, bet būtent meilės miestu pramintame Paryžiuje daug šiltų emocijų bei energijos sulaukė ir lietuviai.
„Grojau prie pat Eifelio bokšto. Siekdami išvengti spūsčių ir didžiulio šurmulio nusprendėme mano pasirodymą šioje vietoje surengti 3 val. nakties, tačiau paaiškėjo, kad ne veltui sakoma, jog Paryžius niekada nemiega. Buvo labai smagu, pasisėmėme daug teigiamų ir šiltų emocijų, džiugino, kad praeiviai nevengdavo nusišypsoti, o prie manęs vis sustodavo limuzinai, kurių keleiviai puikiai leido laiką klausydamiesi mano grojamos muzikos“, – įspūdžiais dalijosi Martyna Garnytė.
Trečioji stotelė, kurioje mergina buvo numačiusi dar vieną savo pasirodymą – Berlynas. Šis miestas lietuvius taip pat nustebino svetingumu. M.Garnytė pasakojo, kad būtent pastaruosiuose miestuose ji jautėsi ne tik saugiai, bet ir patogiai, o svarbiausia – įvertinta. Klausydamiesi lietuvės grojamos „House“ stiliaus muzikos vokiečiai ir šalies svečiai puikiai leido laiką, nesidrovėjo sustoti pasikalbėti ir negailėjo teigiamų atsiliepimų.
Už galimybę važiuoti – kyšis į kišenę
Vis dėlto, kaip pati mergina juokėsi, kelionė pasibaigė panašiai, kaip ir prasidėjo – su nuotykiais. Jau traukdami gimtosios Lietuvos link, M.Garnytė su sužadėtiniu Edgaru sustojo Varšuvoje, kurioje iš lietuvių kone akivaizdžiai buvo paprašyta kyšio.
„Atrodė, kad tokia linksma nata ši kelionė ir baigsis, tačiau, veikiausiai, tikėjomės per daug. Nakčiai apsistojome Varšuvoje. Pailsėję turėjome tęsti kelionę į Lietuvą, tačiau išėję iš apartamentų pamatėme, kad privačioje aikštelėje, kuri nepažymėta jokiais draudžiamaisiais ženklais, visų stovinčių automobilių galiniai ratai užblokuoti. Mūsų automobilis nebuvo išimtis. Paskambinome nurodytu telefono numeriu, kuriuo atsiliepusi motelis liepė laukti“, – pasakojo mergina.
Praėjus beveik valandai šalia lietuvių sustojo automobilis, kurio žymėjimai išdavė, kad atvyko viešosios tvarkos pareigūnai. M.Garnytė teigė, kad pirmiausia pasirodė keista, jog automobilyje sėdėję darbuotojai net nesivargino išlipti, o prie jų priėjus ne tik nepateikė pažymėjimų, tačiau apskritai niekaip neprisistatė. Netrukus dar labiau nustebino vyrų pateiktas prašymas.
„Mums priėjus prie automobilio nesulaukėme jokio prisistatymo, tik vienas iš darbuotojų į paprastą užrašų knygelę įrašė 600 zlotų sumą– maždaug 140 eurų ir pareikalavo jiems ją sumokėti. Grynųjų pinigų zlotais neturėjome, todėl pasiteiravome, ar pinigus galime pervesti bankiniu pabedimu arba gauti oficialų kvitą, kurį pateikę kokiame nors terminale tą sumą galėtume apmokėti. Tačiau išgirdę tokį mūsų prašymą uniformas vilkintys vyrai akivaizdžiai pasimetė.
Netrukus toje pačioje užrašų knygelėje pareigūnas įrašė 300 zlotų sumą ir nurodė, kur yra artimiausias bankomatas. Vyrai nė neslėpdami paėmė pinigus ir įsikišo juos į kišenę, o tuomet nuėmė rato užraktą ir dingo iš mūsų akiračio. Taip ir nesupratome, kas tiksliai įvyko, tačiau padarėme prielaidą, kad iš mūsų buvo paprašyta sumokėti kyšį grynaisiais pinigais“, – pasakojo lietuvė.
M.Garnytė džiaugėsi, kad tiek metų puoselėtą svajonę pavyko įgyvendinti ir Europos miestuose gyvenantys žmonės šoko pagal jos grojamą muzika. Vis dėlto, didžėjė pripažino, kad sugrįžus į Lietuvą apėmė neapsakomai geras jausmas bei suvokimas, kad galimybė savo muzika dalintis Lietuvoje yra dovana.