Martynas Levickis: „Mano spintoje – batų jūra“
Pastarąsias savaites akordeonistas Martynas Levickis sulaukia daugybės komplimentų. Tiesa, dabar jis giriamas ne dėl meistriškai atliekamų kūrinių, o dėl itin natūralios vaidybos naujame lietuviškame filme „Dėdė, Rokas ir Nida“. Režisieriaus Justino Krisiūno romantinė nuotykių komedija šalies kino teatruose rodoma nuo rugsėjo pabaigos.
Ar taip gerai vaidinti M.Levickiui sekėsi dėl to, kad jis ir jo įkūnytas personažas Rokas yra labai panašūs? Žymus akordeonistas purto galvą: jiedu su filmo personažu nepanašūs nei charakteriu, nei turimu batų porų kiekiu.
Iš Rokiškio į Nidą – vienais batais
„Rokas – vis dar aktyviai savęs ieškantis jaunuolis, o aš – nors ir atviras avantiūroms, savo kelią esu atradęs ir tvirtai juo einu. Be to, iš Rokiškio atvykęs Rokas visą laiką avėjo tuos pačius batus. Su jais ir išgyveno visus nuotykius Nidoje. O štai mano spintoje – batų jūra! Būna, kad persiaunu net kelis kartus per dieną“, – sako M.Levickis.
Avalynę ir drabužius filmo herojams parinkusi kostiumų dailininkė Liuka Songailaitė teigia, kad vos vienais batais filmo herojus Rokas apautas neatsitiktinai. Tai atspindi jo jaunatviškumą ir hipsteriškumą.
Avalynę visiems personažams, taip pat ir M.Levickio vaidinamam Rokui „Deichmann“ kolekcijoje radusi L. Songailaitė įsitikinusi, kad batai nemažai pasako apie žmogų. Pavyzdžiui, viena filmo herojė net po pajūrio smėlį klampojo leopardo raštais margintais aukštakulniais: „Tie batai – jos veidas, identitetas, be jų – nė iš vietos.“
Iš Nidos į Vokietiją – privačiu lėktuvu?
Gavęs pasiūlymą vaidinti naujoje lietuviškoje juostoje M.Levickis nustebo. Tačiau jis pripažįsta, kad tokio skambučio laukė ir tikėjosi.
„Muzikanto profesija nėra tokia jau tolima aktoriaus profesijai. Kiekvienas mano muzikinis pasirodymas – tam tikra prasme mažas spektaklis. Tačiau gavęs pasiūlymą vaidinti vieną iš pagrindinių vaidmenų svarsčiau ilgai. Tai, kad režisierius jaunas, neturi daug patirties iš pirmo žvilgsnio gali bauginti, tačiau, manau, būtent tai, kad jis jaunas, nepasiduodantis optimistas ir be proto tikintis savo idėja mane ir pavergė“, – pasakoja muzikantas.
Pasak jo, patirtis, įgyta filmuojantis su vyresnės kartos aktoriais – neįkainojama. „Labai džiaugiuosi vyresnių aktorių palaikymu ir geranoriškumu. Man buvo garbė pabūti šalia jų – ir prieš kameras, ir už jų“, – teigia M.Levickis.
Juosta buvo filmuojama vasarą – vieną aktyviausių laikotarpių muzikantams. Todėl, anot Martyno, suderinti jo koncertų ir repeticijų grafiką su filmavimais buvo nemažas iššūkis. „Vienu metu net svarstėme galimybę man iš Nidos į Vokietiją skristi privačiu lėktuvu“, – juokdamasis prisimena akordeonistas.
